October 28, 2008
Pamąstymai apie..
9 Comments
Negalvojau, kad TV taip stipriai keičia žmonių protus ir padeda jais manipuliuoti. Labai tikėjausi, kad pavyks nekalbėti savo BLOG’e apie šiuos rinkimus į Seimą..deja..Antano Nedzinsko išrinkimas į jį reikalauja atskiro pamąstymo.
Aš suprantu, kad jis po TV projekto tapo žvaigžde, aš galiu suprasti ir tai, kad jis gali sėkmingai rinkti minias į savo koncertus ir gerai parduoti savo CD ir už tai gerbiu jį, nes jis daro savo darbą gerai. Vieni perka jo CD dėl juoko, kiti dėl muzikos. Ne tai svarbu.
Bet valstybės valdymas berods kas kita. Nei vienoje kitoje šalyje negirdėjau, kad žmonės po TV projektų įkurtų partijas, būtų jose ir taip sėkmingai sutriuškintų politikos senbuvius. ( A.Nedzinskas laimėjo prieš V.Žiemelį ). Netgi negalvojant apie partijas, manau, kad sutiksite, kad p.Antanas nemoka net sakinio rišliai suregzti..
Ar gi tokie žmonės turi spręsti mūsų visų šalies likimą? Ar tikrai reikia norint tapti Seimo nariu ne mokytis, studijuoti, o reikia tik sudalyvauti TV šou ir tu jau ten? Argi tik tokius reikalavimus sau keliame?
Man tikrai ne vienodai kaip bus Lietuvoje..Ir galiu suprasti tuos JAV piliečius, kurie po Dž.Bušo išrinkimo į prezidento postą protestuodami išvyko iš šalies gyventi kitur. Daugiausia tai buvo protingi meno, kultūros ir mokslo žmonės.
October 26, 2008
Laisvalaikis
3 Comments
Aš nenoriu meluoti pats sau,
Nes esu sąžiningas žaidėjas:
Pailsau aš, draugai, pailsau,
Darbo dieną vos tepradėjęs.
Bet pakeisti manęs nereikės,
Aš iš rankų dainos nepaleisiu:
Atsilaušiu iš savo riekės
Ir toliau nesiskųsdamas eisiu.
Justinas Marcinkevičius
October 25, 2008
Knygos, Pamąstymai apie..
1 Comment
Kaip teisingai kalbama K.Gibrano knygoje “PRANAŠAS” apie vaikus.
Jeigu dauguma tėvų sugebėtų taip elgtis tikrai daug daugiau vaikų būtų laimingų..
“Ir moteris, laikiusi kūdikį prie krūtinės, prabilo. Kalbėk mums apie Vaikus.
Ir jis tarė:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad Jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegu jūsų būvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.”
