Rasa Martens

Lietuvoje tokios jautienos apie kurią noriu papasakoti net nėra, tačiau gal kada teks Japonijoje jos paragauti, nes steikas iš tokios mėsos yra aukščiausias lygis pasaulyje..

Taigi, KOBE jautiena yra neeksportuojama iš Japonijos ir netgi japonijos geriausių restoranų virėjai turi dalyvauti konkurse, kad gautų galimybę pirkti iš tiekėjų šią tarsi marmuras atrodančią mėsą. Geriausiuose Tokijo restoranuose japonų milijonieriai valgo steikus ir net meniu nežiūri kiek jie kainuoja. Žinant, kad vien tik 1 kilogramo tokios jautienos užpirkimo kaina iš tiekėjo yra daugiau nei 500 EUR, nereikia spėlioti kiek gali kainuoti viena porcija..

Tačiau žinant, kiek reikia rūpintis tuo jaučiu kol jį užaugina tokiai mėsai gauti, kaina gal ir paaiškinama. Tik apie 10.000 jaučių per metus gauna sertifikatą, kad atitinka visus standartus  KOBE jautienai. Jie gyvena patalpose su oro kondicionieriais, miega ant čiužinių ( kimštų džiovintais ryžių stiebais), valgo kukurūzus, miltus, grūdus. Jaučiai užauga visiškai be jokių papildomų cheminių vaistų augimui skatinti. Kai kurie augintojai, tarsi desertą gyvuliams duoda po 1 litrą aualus arba šiek tiek japoniškos sakės, kad gyvuliams nebūtų streso ir jų mėsa būtų sultinga ir minkšta.

Gyvuliai yra kiekvieną dieną masažuojami rankomis, kad šiek tiek riebalų sluoksnelis įsiskverbtų į liesą mėsą ir lygiai pasiskirstytų. Ir iš vis, mūsų įprasta vartoti jautiena yra be riebalų, o japoniškoji būtent turi iki 30 procentų riebalų ir dėl to yra tokia minkšta. KOBE mėsa turi daug cinko, geležies, vitamino B1,B2,B3 ir B12.

Amerikonai, australai bando auginti pas save japonišką jautieną, tačiau iki šiol nesugebėjo pasivyti japonų kokybe.

Lietuviška jautiena vertinama visiškai neblogai ir Lietuvos restoranai turi labai stengtis, kad jos turėtų čia užtektinai, nes didesnė dalis jautienos yra eksportuojama į Europą už labai aukštą kainą.