” Būsiu tuo, kuo būsiu – o dabar esu tas, kas esu.Tam paskirsiu visą savo energiją.
Mano stiprybė yra su manimi, ne su rytdiena.
Manyje pulsuos mano ritmas, o ne tas, kurio “turėčiau” laikytis. O, kad manyje pulsuotų mano ritmas, privalau likti ištikimas sau.
Rytojus yra neapibrėžtas, tačiau ši diena gili kaip tiesa.
————
Esu įsitikinęs, kad mane lydintis nerimas yra įtampa tarp to, kuo “privalėčiau” būti, ir to, kas esu.
Mano nerimą sukelia ne būgštavimai dėl ateities, bet noras ją kontroliuoti.
Tai prasideda tada, kai į mano sielą įsiskverbia lūkestis, koks privalau būti aš pats arba kokie privalo būti kiti. Tai – įtampa tarp mano troškimo valdyti pasaulį ir supratimo, jog to nepajėgiu.
“Būsiu tuo, kuo būsiu”-kur čia slypi būgštavimas? Būgštavimas yra pripažinimas, kad galbūt man nepavyks užkopti ant savo paties nuomonės kopėčių skersinio. Labiausiai aš bijau mirties tada, kai pervertinu įsivaizduojamą kitų nuomonę apie save; tuomet mirtis grasina sužlugdyti mane, kadangi mano “aš” dar neišbaigtas.”
Hugh Prather “Užrašai sau”
Pagaliau, labai gerai:)