Vestuvės be apsikeitimo vestuviniais žiedais, ar tai įmanoma?

Baigėsi vasara, baigėsi ir masinių vestuvių sezonas..jausmas toks, kad kasmet vestuvių tik daugėja, nors Europos statistikos ir duoda mums žinoti, kad vis daugiau porų gyvena nesusituokę.

Šią vasarą tuokėsi ir vienas mano bičiulis, kuris nusprendė, kad vestuvinių žiedų jiems nebereikia ir jie nieko nereiškia. Nuotaka taip pat pritarė, nes jai bet koks žiedas ant rankos tik trukdo. Kai matau juos tokius laimingus, tikiu, kad jiems abiems taip gerai. Bet ar pati taip norėčiau?

Tada ir išsivystė diskusija ką vestuvinis žiedas reiškia kiekvienam ir mūsų, ar jis tik varžo ir mus savinasi ar jis kaip tik duoda bendrumo jausmą..

Nuo senų senovės pasikeitimas žiedais turi žmonių susijungimo simboliką, tai meilės ir ištikimybės simbolis. Jau senovės Egipte žmonės keisdavosi žiedais, tačiau juos mūvėdavo ant bevardžio piršti, nes tikėdavo, kad ten esanti arterija veda tiesiai į širdį.

Dažnai žmonės dėl darbo specifikos turi nusiimti žiedus, nes jie gali būti priežastis sužeidimui, tačiau bent jau savaitgalį tada jie nori užsidėti žiedą. Vestuvinis žiedas yra bene vienintelis papuošalas kuris leidžiamas dėvėti ir dirbant padavėju restorane.

Nemanau, kad svarbi žiedo kaina. Esu mačiusi žiedus ir iš paprastos vielutės, kurios dalis praėjus keliems metams buvo panaudota gaminat jau gana brangų žiedą su deimantu.

Gana keista atrodo ir mada Amerikoje, kai nuotakai privalai pirkti sužadėtuvių žiedą kainuojantį ne mažiau nei 2 tavo atlyginimai. Ir tada visi pamatę žiedą maždaug gali įvertinti jaunikio finansinę padėtį.. gana žiauriai čia gaunasi ir manau, kad su meile neturi nieko bendro.

Įdomu, o ką jums reiškia vestuvinis žiedas ir ar jis reikalingas?

“Gyvenime yra daug skausmo, išvengti galima galbūt vienintelio-skausmo, patiriamo siekiant išvengti skausmo. ”

R.D.LAING

Ar gali vieno miestelėno skambutis ir iniciatyva padaryti įtaką miesto merui ir padėti pačiam miestui? Matyt priklauso koks tai miestas.. Vienas pavyzdukas: Bonos mieste, kai paskambindavai į jų savivaldybę( Burgeramt) ir reikėdavo laukti kol atsilieps operatorius skambėdavo siaubinga muzika ragelyje- žemiausio lygio balalaikininkų muzikėlė. Mūsų bičiulis, kuris nuo mažens gyvena mieste, nusprendė nebetylėti,  paskambino merui ir pasakė:

- Bona visame pasaulyje garsėja tuo, kad yra L.van Beethoveno miestas. Kodėl kai mes skambiname į savivaldybę turime klausyti tokio marmalo? Juk čia skambina ir daug užsieniečių, ir jaunų miestelėnų..o be to, mes juk turime kuo didžiuotis.

Ir ką manote? Po poros mėnesių paskambinus į savivaldybę ragelyje skambėjo L.van Beethoven muzika.

Smagu, nes:

1. Miestelenui ne vistiek koks jo miestas
2. Merui irgi ne vistiek
3. Visi klauso gražios muzikos ir toliau sieja Boną su kompozitoriumi.
4. Miestelėnai didžuojasi savo valdžia, nes juk visi galvoja, kad čia savivaldybė pati taip sugalvojo ir investuoja į miesto įvaizdį.

Žodžiu, visiems gerai.

O kaip yra pas mus?

Ko siekia knygynas, kuris vieną dieną apmokęstina plastikinius maišelius klientams?

Negalvojau, kad teks apie savo mylimą knygyną rašyti nelabai linksmą istoriją, tačiau visada parašau apie teigiamus nutikimus ir pagiriu, todėl atsitikus neigiamiems dalykams taip pat nenoriu tylėti. Be to, patys knygyno darbuotojai paragino rašyti laišką vadovybei ir paaiškinti ką manau. Kadangi, manau, kad šis klausimas įdomus ne tik man- rašau čia.

Knygyną “Pegasas” ne vieną kartą gyriau viešai savo Blog’e. Esu šio knygyno nuolatinė lankytoja ir patikėkite, perku DAUG knygų. Žinant, kad pati daug skaitau, o ir dovanas dovanoju visiems beveik išskirtinai nors po vieną knygą, tai per metus susidaro nemaža suma.

Turiu kliento kortelę, kurioje  net neabejoju, kad matosi kokia suma yra išleista knygyne. O ir pastarąjį kartą pirkau man rodos daugiau nei už 100 Lt. Buvau labai “maloniai” nustebinta, kai manęs paklausė ar reikia maišelio, nes jis yra mokamas.

Jau seniai visada stengiuosi naudoti kuo mažiau plastikinių maišelių ir dažnai jei tik gaunasi atsisakau jų kai juos bando duoti ir nemokamai.

Taigi, jei knygynas tokiu būdu bando mus “auklėti” tapti ekologiškais, tai tada mokamas maišelis turėtų būti popierinis, ekologiškas. Tada aš pasirinkčiau ar mokėti už jį 15 cnt. Bet dabar.. 

Kaip jaustis pastoviam klientui, kuris perka nemažai? Ar toks taupymas ir lojalumo nevertinimas  atneš naudą?

Aš sutinku, kad galbūt galima būtų nustatyti minimalią pirkinio sumą ( 50 lt.ar pan.) iki kurios už maišelį tektų mokėti. 

O be to..mūsų knygos tikrai nėra pigios, todėl papildoma paslauga renkantis knygyną yra labai svarbi.

Čia panašiai kaip aš restorane vieną dieną svečiams į sąskaitą įtraukčiau sumą už duoną ar servetėles..

Šiandien gavau štai tokį laišką:

“Subject: BLOGAS

Rasyte, rasyk!

Pas tave virs 156 prenumeratoriu ir kasdien siaip ateina po 100 lankytoju.
Tu negali nerasyti:) ”

Jį parašė mano artimas bičiulis. Nesitikėjau tokio laiško, bet labai juo apsidžiaugiau. Kodėl? O gi todėl, kad iš tiesų jau buvau bepradedanti galvoti, kad galbūt iš vis to Blogo rašyti nebesigaus arba jis turi keisti formatą.

Kodėl taip galvojau? O gi todėl, kad kuo ilgiau neberašai, tuo labiau atrodo, kad nebėra ką ir berašyti, tarsi prarandi ryšį su skaitytojasi, prarandi sąlytį ir su pačiu Blog’u. Čia matyt kaip su draugais, jeigu nepuoselėji santykių ir bendrauji retai, bendrai  dominančių temų ratas siaurėja, o po to jau ir viskas susvetimėja. Belieka tik keletas draugų, kuriuos sutikęs ir po 10 metų gali bendrauti toliau, tarsi nebuvai išsiskyręs..

Vienas skaitytojas, kuris labai analizuoja mano rašinius ( beje, jis gydytojas) man minėjo, kad aš matyt rašau tada, kai man liūdna, kai jaučiuosi vieniša.. Deja, ne.. kai man sunku, liūdna ir šiaip  viskas klostosi sunkiau nei norėčiau, va tada aš ir neberašau..nes nėra ką berašyti..negatyvo ir taip pilna visur, o jo dauginti neturiu noro.. pirmiausia reikia išsilaižyti savo žaizdas, o tik po to kalbėtis toliau..

Čia rašant taip pat esu nuoširdi, todėl kartais gaunasi ilgesnės pauzės..

Todėl dar kartą ačiū už laukimą, už paskatinimus.

Manau, kad jau nauja pradžia rašant padaryta.

P.S.Nuotrauka tikra avarija kokybės prasme, bet ji šviežiausia. Tai dėl to..