Tiesą sakant, man jau tikrai pabodo tas be perstojo krentantis vanduo iš dangaus..Arba mano atmintis labai trumpa, arba kažkas kito, bet aš nebeprisimenu tokios lietingos savaitės savo gyvenime.

Gali būti, kad šiuo metu man dėl darbų ( restorano lauko terasos atidarymas, restorano svečių staliukų rezervacijos sėdėti lauke ir jų perkėlimas į vidų ir t.t.) ypatingai norėjosi gero oro ir kai jis buvo toks keistas, tai dėl to ir krito į  akis taip ypatingai.. Bet man jau pabodo ir tiek.

Šiandien visą diena pliaupiantis lietus gali būti ir alibi kodėl taip mažai piliečių atėjo balsuoti. Tačiau aš taip nemanau..Jei toks lietus būtų buvęs per Lietuvos Prezidento rinkimus, manau, kad vistiek būtų atėję labai didelis skaičius žmonių.. Tiesiog turbūt mes dar nemokame galvoti globaliau ir mums tėra svarbu tik savo Lietuviškas daržas.

Gal čia tada labiau ne lietus kaltas, o Tėvo diena? Daugelis išvažiavo pas savo tėvus, tie kurie jų jau neturi lankė kapus..ir politika jau tikrai čia būna ne pirmasis prioritetas..

Beje, dabar berašant suvokiau vieną gerą šios lietaus savaitės bruožą- man nereikėjo laistyti viso kiemo, kuriame gėlininkas pasodino gėles, naują žolytę.. :) Buvo prisakyta, kad tą turiu daryti kasdien bent jau porą savaičių, kol augalėliai įsitvirtins..

Taigi, gal ir nėra taip blogai kai kasdien lyja..tik prašyčiau ne ilgiau nei kokia 10-15min per dieną..artėjančią savaitę jau norisi matyti daugiau žmonių gatvėje.

Ateina laikas, kai pajunti, kad reikia pergalvoti viską ką darai..

Galbūt pavasaris, galbūt tai, kad jau beveik pilnų 8 mėnesių dienoraščio rašymas kasdien paįtakojo tai, kad noriu čia padaryti šiokią tokią pauzę..

Jaučiu pareigą pranešti šią žinią tiems, kurie kasdien apsilanko mano Blog’e ir skaito..

Nerašiau aš čia “iš pareigos”, nes čia tik mano laisvalaiko leidimo būdas ir todėl tol, kol tikrai neturėsiu kažkokių naujienų ir įdomių žinių- neberašysiu.. galbūt tai bus jau ryt, o gal tik po mėnesio..nežinau.

Bet ačiū tiems, kas buvote su manim ir labai tikiu, kad nenusisuksite nuo manęs ir karts nuo karto užsuksite į čia..

Pagaliau svaiatgalį kažkoks judesys prasidėjo..Kalbu apie Rotušės aikštėje pastatytas ledo skluptūras, vaizduojančias Vilniaus bažnyčias. Kultūros sostinės vienas iš projektų “Ledinis Barokas” prasidėjo..

Toks malonus šurmulys ir tarsi parodymas, kad dar neesame visiškoje depresijoje ir mums nieko nebereikia tik verkti. Žmonės šypsojosi, fotografavosi ir grožėjosi iš ledo padarytu menu.

Labai svarbu, kad įvyktų kuo daugiau tokių projektų. Juk tai renginiai ne tik mūsų šalies piliečių akiai, bet ir užsienio šalims, kad reklamuotume savo šalį. O tai labai svarbu.. kuo daugiau turistų bus mūsų šalyje, tuo geriau gyvensime ir mes patys. Juk turistai atostogų metu palieka tikrai nemažai pinigų ( ne tik restoranai, viešbučiai, parduotuvės, bet ir visokios kitokios paslaugos, prekės). Tokios šalys kaip Turkija, Kroatija, Marokas net ir turėdamos daug turistų nuolat reklamuoja savo šalį bendrai, o ne atskiri ūkio subjektai, nes jie nebūtų pajėgūs užmokėti už brangias reklamines kampanijas užsienio žiniasklaidai.

mes gi, turėdami labai įdomių idėjų ir projektų pareklamuoti savo šalį, juos stabdome besiginčindami ir besipešdami. Gaila man dėl to..

Štai vienas projektas buvo numatytas toks: iš 20 Europos šalių į Vilnių vasarai atvežama geriausi tos šalies režisieriai ir jie gyvena čia apie 1 mėn. Tuo metu jie kuria filmą apie Vilnių, Lietuvą..kaip jie ją mato savo akimis. Menininkai netgi dienpinigius gauti turėtų iš savo šalies, o ne iš mūsų, jie gyventų šeimose, kad labiau pajustų šalies gyvenimą..

Taigi, kiek suprantu menininkai, kai filmai būtų nufilmuoti būtinai juos parodytų ir savo šalyse. Kadangi tai jau praėję rimtas atrankas menininkai, tai jie pridėtų tuos filmus prie savo kūrybos darbų ir tada, kai prisitainėtų kitiems. Žodžiu, kiek daug netiesioginės reklamos mūsų šaliai..

Bet deja..viskas pristabdyta..viskas tempiasi..ir nežinia ar bus..

“Visa kas gyva – tai tapsmas, o ne buvimas. Taigi ir tai, ką jūs vadinate “kultūra”, nėra kas nors pabaigta ar sustabarėję, ką galime paveldėti ir puoselėti arba atmesti ir sunaikinti. Tačiau iš mūsų kultūros nuolat lieka tai, ką kartą sugeba įsisavinti ir paversti savastimi.” ( H.Hesse )

Taigi, šiai dienai taip ir gavosi- guliu, 39 laipsniai temperatūros jau rytą, galva plyšta ir nesinori ne tik kad skaityti, žiūrėti TV, bet ir girdėti kaip loja mano mylimi šuniukai.. Kai jie loja jausmas panašus kaip tame anekdote, kur pagiriotam žmogui rodosi, kad katino lengvas ėjimas šaligatviu tarsi King Kongo žingsniai..

Žodžiu, visiems linkiu dabar kuo skubiau išgerti arbatos su medum ir citrina.. ( beje, kopūstuose vitamino C yra daug daugiau nei citrinose). :)

Savaitgalį daug galvojau apie praėjusio politinius penktadienio įvykius Vilniuje. Visiškai nepateisinu smurto, tačiau daug šių dienų politikų daromų klaidų tikrai žmonės negali pateisinti ir ramiai sėdėdami namie tylėti.

Nenoriu čia analizuoti kas kaltas, kas ne, tačiau Rimo Šabrinsko knygoje “22 laiptai į išmintį”, kurioje jis surinkęs visokių išminčių minčių viena ar kita tema. Ten daug Senekos, H.Hesės, C.Castanedos, Marko Aurelijaus minčių.

Taigi, toje knygoje  radau tokių pamąstymų apie valdžią:

“Karaliams verčiau pelnyti ramybę maloningumu, nes nuolatinė rūstybė numalšina keleto asmenų neapykantą, bet skatina visuotinę. Reikia, kad pritrūktų noro siautėti, o ne priežaščių. Priešingu atveju, kaip nukirsti medžiai išleidžia dešimtis atžalų, kaip daugelis augalų genimi, kad būtų vešlesni, taip karaliaus nuožmumas, šalindamas priešus, didina jų skaičių. Mat nužudytuosius pakeičia tėvai, vaikai, artmieji, draugai.”

“Kai valstybė eina teisingu keliu, reikia kalbėti atvirai, o veikti ryžtingai.

Kai valstybė eina neteisingu keliu, reikia ryžtingai veikti, bet santūriai kalbėti.

Nevažiuok į kraštą, kuris yra pavojuje.

Nepasilik valstybėje, kur prasidėjo sumaištis.

Kai valstybė neina teisingu keliu, tada gėda būti turtingam, gėda būti žymiam.”