Matyt tikrai daugelis žinojo, kad Vilniuje buvo kavinė “Suokalbis”, kurioje rinkdavosi Vilniaus bohema. Esu joje buvusi gal vieną kartą, tačiau dar prieš kokius metus sėdint “IN VINO” viena miela porelė ėjo pratęsti vakarėlio į ten ir mus labai kalbino..Atsisakėme, nuoširdžiai juokėmės, kad mus ten kvietė…nespėjome..ją uždarė.

Rinkdavosi čia poetai, dailininkai, kiti menininkai. Senoji ir jaunoji karta..

Ne taip seniai laikraštyje “Šiaurės Atėnai” skaičiau nepaprastai gražų straipsnį apie šitą kavinę. Staipsnį parašė išeivis Gint Aras (tikr.Karolis Gintaras Žukauskas), gimęs Čikagoje, baigęs Kolumbijos universitetą Niujorke. Iki dabar dėsto anglų kalbą Mortono koledže Čikagoje. 

Mūsuose gi rašoma šiek tiek kita gaidele, kad ši kavinė buvo jau mirusi ir praradusi senąją savo dvasią. Čia būdavo tik geriama, šūkalojama ir mušamasi..

Tačiau man labai patiko viena mintis pono straipsnyje, kad geriau buvo palaikyti tokią kavinę ir suteikti jai pagalbą, nei remti vamzdžio prie Neries gamybą. Juk tokia kavinė buvo tam tikras traukos centras ir turistams..pažiūrėti, pamatyti, pajausti bohemos dvasią.

Aš juk ir pati  daug dažniau prisimenu viešint Čikagoje aplankytus underground barus, kuriuose tamsu, gal net murzina, bet skamba gera gyva muzika, žmonės neagresyvūs, menininkai, nei beveidį prabangų restoraną.. tai tikrai senųjų laikų, neišblizginta Amerika.

Taigi, galbūt ir “Suokalbio” senoji Lietuva kažkam buvo įdomi..

Su kuo pakalbu, beveik visi žinojo ir buvo buvę “Suokalbyje”. Ir visi jį prisimena su šypsena veide. Tai nebuvo beveidė kavinė..

“Gyvenime yra daug skausmo, išvengti galima galbūt vienintelio-skausmo, patiriamo siekiant išvengti skausmo. ”

R.D.LAING

Prieš keletą savaičių Vokietijos evangelikų bažnyčios vadovė vyskupė Margot Käßmann buvo pagauta vairuojanti išgėrusi. Jos kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Moteris, 4 mergaičių mama; bažnyčios, kuri Vokietijoje vienija apie 25 milijonus tikinčiųjų galva, pasninko metu vairuoja girta..

Ji iš kart savo noru atsistatydino, tačiau labai įdomus momentas yra tas, kad Evangelikų bažnyčios taryba didžiąja dauguma siūlė jai neatsistatydinti ir išreiškė visokiariopą pasitikėjimą bei palaikymą..

Vis tik pati p.Margot Käßmann nusprendė, kad jos elgesys neatitiko vertybių, kurias ji propogavo ir ji negali toliau vadovauti, nes tai gali pakenkti bažnyčios reputacijai.

Taigi, žmogus supranta ir vertina savo darbą, gerbia žmones, kurie ja pasitiki..ir juos nuvylus jis padaro sprendimus. ( Prisiminkime didžiai gerbiamų Lietuvos politikų keliones išgėrus ir jų elgesį kai juos pagauna.. atsakomybę, supratimą..)..Na, bet aš esu pasižadėjusi čia nepolitikuoti.

Vienas gražus pastebėjimas apie žmonių klaidas:

Savo atsistatydinimo kalboje vyskupė Margot Käßmann labai gražiai pasakė apie nupuolimą..( bandysiu išversti iš vokiečių kalbos, bet sunkiai gausis tai padaryti su tokiu pačiu gražiu skambesiu)- kad ir kaip žemai mes krintame, pačiame dugne vis tiek mūsų laukia Dievo glėbys..

Majai laiką matavo kitaip ir jų kalendorius skiriasi nuo mūsų šių dienų naudojamo. Ši kultūra išnyko, tačiau filosofija liko. Tai ėjimas iš vien su gamta.

Netgi didžiausi vandenynai gyvena Mėnulio ritmu, t.y. potvyniai ir atoslūgiai susiję su juo. Pagal viską mes irgi turėtume taip gyventi- juk mėnulio fazės labai veikia ligonius, augalų augimą ir t.t.

Nutolome nuo tokio laiko matavimo. Galbūt todėl, kad negyvename tame natūraliame kalendoriuje, t.y. 4 mėnulio fazės po 7 dienas ( visada 28 dienos mėnuo, o ne 28 d.,30 d., 31 d. ) ir nespėjame, laikas rodos bėga atsiskyręs nuo mūsų..

Kitas įdomus dalykas mano surastas žymaus dokumentinių filmų kūrėjo olando W.Lenssen knygoje ” Der Ruf der Mayas” tai, kad kryžius buvo naudojamas visiškai vienodomis kraštinėmis, o ne toks, koks dabar naudojamas bažnyčiose. Kodėl?

O gi todėl, kad jie manė, kad Žmogus yra Visatos centras ir jis turi gyventi ČIA ir DABAR.

Keturios vienodos linijos vaizduoja keturias vėjo kryptis, kurių viduryje stovi Žmogus ir jis yra visiškoje pusiausvyroje. Taip pat buvo aiškinama, kad viršutinė strėlytė yra energija iš Dangaus, apatinė- iš Žemės, o strėlytė iš kairės einanti iki dešinės galo yra bėgantis Laikas. Žmogus ir vėlgi stovi pačiame centre tarp viso to, kad duoda jam gyvenimą ČIA ir DABAR.

Vos prieš 20 metų Gvatemaloje toks vienodų kraštinių ilgio kryžiaus laikymas buvo katalikų bažnyčios griežtai baudžiamas, todėl tie, kurie tiki majų filosofija gamindavo tokį lankstų kryžių, kuris reikalui esant atrodydavo kaip katalikų, t.y. susikryžiavęs 2/3 aukštyje, o tikrintojams išėjus iš kambario jie vieną kraštinę užlenkdavo, kuri būdavo ant vyrių ir tada žmogus turėdavo savo tikėjimo kryžių su vienodomis kraštinėmis..

Anot vienos labai žymios astrologės nereikia nešioti tradicinio katalikiško kryžiaus kaip papuošalo..tai tarsi “ant savęs” užsidėti likimo kryžių..gyventi ir taip nėra labai lengva, todėl patys neturėtume savo noru kryželio dėtis..

Toks klausimas (tik su kitos šalies miesto pavadinimu) kabėjo skelbimų lentoje netoli oro uosto . Tai buvo Sietle, Jungtinėse Amerikos valstijose, 1971 metais, kai miestą sukrėtė didelė krizė, t.y. didžiausias miesto darbdavys Boeing sumažėjus užsakymų buvo priverstas drąstiškai sumažinti darbuotojų skaičių ir iš 100 tūkstančių atleido net 62 tūkstančius žmonių. Visas miestas ištuštėjo, namai aplink miestą taip pat stovėjo tušti.

Panašiai šiuo metu matyt yra ir Lietuvoje.

Išvažiuoja nepaprastai didelis žmonių kiekis..ir super daug  tų, kurie darė čia verslą arba dirbo gerose kompanijose, yra baigę mokslus ir tikrai užsienyje nedirbs tik nekvalifikuoto darbo.

Tam tikra prasme žiauriai gaila kai sėkminga PR specialistė išvyksta į Prancūziją, ilgalaikė įdomaus žurnalo redaktorė išvažiuoja į Tailandą, sėkmingas inžinierius į Ameriką, bet žmogiškai galima tik pasidžiaugti už juos, nes gyvenimas kiekvienam duotas tik vienas ir dėl to, kad “išgelbėti” Lietuvą jo aukoti tikrai neverta..

O beje, dėl šviesų išjungimo paskutiniajam paliekančiam Lietuvą yra labai rimtas pasiūlymas, nes juk po sausio 1 dienos  elektros energija taps LABAI brangi..