Visų pirma, turiu pasakyti, kad aš esu UŽ Kaziuko mugę Vilniuje, aš esu UŽ renginius Vilniuje.

O visa kita, papasakosiu dabar.

Visi džiaugiasi, kad Kaziuko mugė plečiasi, daugėja lankytojų, daugėja ir pardavėjų, menininkų. Tačiau negaliu tylėti ir apie mugę galvoti tik kaip pirkėjas, nes mūsų viešbutis, restoranas, o tuo pačiu ir mano darbo vieta ( ir ne tik mano, o daugelio), yra gatvėje, kurioje per Kaziuko mugę vyksta prekyba ir uždaromas eismas.  Ir eismas uždaromas ne kelioms valandoms, kaip pvz. per maratono bėgimą ar kokį kitą renginį, o 3 dienoms. Ir tai eismas gana svarbiose eismui Vilniaus gatvėse.

Tada tose gatvėse esančias įstaigas, kuriose ne vien tik darbuojamasi ofise, bet lankosi miesto svečiai, užsieniečiai paraližuojamas visas veiksmas- mūsų svečiai užsieniečiai skundžiasi, kad negali vykdyti savo numatytų darbų, nes pas juos nepravažiuoja partneriai, restoranas beveik tuščias, nes daugiausia svečių taip pat atvyksta automobiliais, mūsų tiekėjai ( viešbučio skalbiniai, restorano maisto prekės ir t.t. ) vėluoja atvežti produktus ir t.t.

Sakysite, kad policija praleidžia miestiečius, kurie turi tose gatvėse butus arba darbus.

Taip, sutinku, tačiau ne visi miesto svečiai moka lietuviškai, ne visi ir mokantys lietuviškai yra drąsuoliai.

Jums reikėjo matyti žvilgsnius žmonių, kai 10km/val.   greičiu važiavau tuos 200 metrų..tarsi būčiau didžiausia kenkėja ir nusikaltėlė. Gerai, kad negavau kokiais iš ūkininko nupirktais kiaušiniais ar mediniu šaukštu į langus.. Suprantu ir tuos žmones, jie galvoja, kad uždaryta, tai reiškia uždaryta, ir jie oriai žingsniuoja. 

Smagu, kad mugė plečiasi, tačiau ar nebūtų gražu, kad ji vyktų parkuose, pvz. Sereikiškių parke, po to vingiuotų link Kalnų parko? Kitas paviljonas būtų ne Gedimino prospekte,  o Lukiškių aikštėje, o gal net Vingio parke..?

Sakote, kad niekas neitų iki ten? O kodėl gi ne, jei jau Kaziukas toks populiarus ir visų mūsų laukiamas?

Beje, aš jau nekalbu apie tai, kad šiais metais plastmasinės palapinės buvo jau tiek šalia įvažiavimo į mūsų viešbutį ( kairėje -žuvys, kalviai, auskarai, vėl žuvys, pynimai ir t.t.; dešinėje -mėsa, veltiniai, medis ir t.t.) , kad sunku ir pamatyti, kad esame.

Ir tokia situacija ne vien tik mums..kiti verslininkai taip pat tą jaučia. O mes juk šiame mieste dirbame ne 3 dienas per metus, o 365..gal ir į tai reiktų atsižvelgti ir pagalvoti apie bendrus sprendimus, kurie tenkintų visus.

Taigi, dar kartą sakau aš UŽ renginius, UŽ Kaziuko mugę, tačiau kiek pagarbesnę esantiems aplink.

P.S. Beje, šiandien “Lietuvos ryte” yra skelbimas, kad ” Kaziuko mugė ŠIEK TIEK pakoreguos eismą”.. :)

Siandien idedu viena straipsni, kuris buvo publikuotas “Vilniaus dienoje” ir tinklarstyje http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/lietuva-gurmanu-uzkampis-277169.

 Sis interviu man buvo labai svarbus ir dziaugiuosi, kad ziniasklaida atkreipe demesi i restoranus.

“Požiūris: Lietuvoje priimta, kad restoranas – tai visų pirma verslo planas, investuojant į interjerą, o ne į virtuvę, o užsienyje žmonės restoranus renkasi ne pagal pavadinimą, o pagal vyriausiąjį virėją. Lietuvos restoranai geri, bet nepakankamai, kad patektų į Europos populiariausiųjų sąrašą. Verslininkai mąsto vis dar provincialiai: šimtus tūkstančių sikiša į restoranų interjerą, užuot pirmenybę teikę svarbiausiam dalykui – virtuvei.

Už šalies neišsiveržia

Didžiosios Britanijos specializuotas leidinys “Restaurant Magazine” paskelbė S.Pellegrino 50-ies geriausių pasaulio restoranų sąrašą. Šiemet į jo viršūnę įsiveržė Šiaurės šalių maistą propaguojantis restoranas “Noma”, įsikūręs Danijos sostinėje Kopenhagoje. Į antrą vietą “Noma” išstūmė ispanų restoraną “elBulli”, kuris pirma vieta reitingų lentelėje puikavosi net ketverius metus iš eilės. Britų restoranas “The Fat Duck” liko trečias.

S.Pellegrino penkiasdešimtuke atsiveria visas pasaulis, tačiau dominuoja Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Jungtinių Valstijų restoranų pavadinimai. Įvertinti ir suomiai, šveicarai, vokiečiai, belgai. Tarptautinį pripažinimą pelnė ir austrų restoranas “Steirereck”.

Tačiau tarp 50-ies geriausių nematyti nė vieno restorano iš Baltijos šalių. Latvijos, Estijos ir Lietuvos restoranai anonimiškai po pasaulį keliaujantiems gastronomijos inspektoriams – vis dar neatrasta žemė?

Pavyzdžiui, autoritetingasis prancūzų restoranų ir viešbučių gidas “Michelin” po truputį gręžiasi į Rytų Europą, tačiau iki Lietuvos, mūsų restoranų savininkų žiniomis, jis dar nebuvo priartėjęs.

Kodėl? Juk Lietuvoje viešintys aukšti svečių kraštų pareigūnai ar pasaulinio garso žvaigždės negaili komplimentų mūsų restoranų virtuvei ir aptarnavimo kokybei. Tuomet kodėl iki šiol nė vienam Lietuvos restoranui nepavyko išsiveržti iš šalies ribų ir pelnyti tarptautinių titulų? Kodėl nepritraukiame “Michelin” ekspertų dėmesio ir neįsispraudžiame į restoranų gidų puslapius? Ir galiausiai, kiek, tarkime, Vilniuje turime aukščiausios klasės restoranų, į kuriuos būtų ne gėda pakviesti išlavinto skonio svečią?

Nusižudė dėl žvaigždutės

Kiekvienas gurmė pasakys: geras restoranas prasideda nuo virtuvės, o visa kita – tik po jos. Jei nėra virtuvės, nepadės niekas.

Štai geriausias iš geriausių “Noma” yra įsikūręs restauruotame Kopenhagos uosto laivų sandėlyje. Paprastas, jaukus, be interjero ar eksterjero įmantrybių. Tačiau vyriausiojo virėjo ir partnerio Rene Redzepi talentas – išskirtinis. Sakoma, kad jis – ne virėjas, bet virtuvės virtuozas, menininkas.

Vadinasi, žongliruodamas įvairiais prieskoniais ir sudarydamas savitą valgiaraštį, restorano vardą didžiąja dalimi kuria būtent vyriausiasis virėjas. Jis ne maitina, bet vaišina svečius ir dega aistra parodyti jiems tai, ką moka geriausiai. Jei kas nors nepasiseka, jautriai išgyvena.

Pasitaiko, kad net iki kraštutinumų. Žinia, 2003 m. vasario 24 d. nusižudė gerai žinomas prancūzų vyriausiasis virėjas Bernard’as Loiseau, išgirdęs gandus, kad “Michelin” gidas ruošiasi sumažinti jo restorano “Côte d’Or”, įsikūrusio Burgundijoje, įvertinimą – atimti vieną žvaigždutę iš trijų.

Lietuvoje virtuvę į antrą planą stumia ne tik restoranų savininkai, bet, susidaro įspūdis, ir patys vyriausieji virėjai.

“Žinau, kad restoranai yra vertinami. Tačiau mes – virėjų, o ne restoranų asociacija, todėl, žinote, mums tas reitingavimas įdomus, bet tai – nevisiškai mūsų sritis”, – kalbėjo Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomoji direktorė Loreta Charčenkienė.

Savininkai užgožia virėjus

Ekonominio pakilimo metais geri virėjai buvo vertinami ne tik pinigais, bet ir pripažinimu, stengiantis juos pervilioti iš restorano į restoraną, o dabar virėjo meistriškumas nebe toks aktualus. Restoranų savininkams svarbiausia išgyventi, todėl smarkiai apkarpytos ne tik virėjų algos, bet ir galimybės tobulintis, vykti į komandiruotes, kursus.

“Virtuvių šefai ieško darbo užsienyje, nes čia nemokami jų įgūdžių verti atlyginimai. Geri virėjai – brangūs virėjai, o tokie įkandami ne kiekvienam restoranui. Tenka emigruoti, kad ir į tas pačias Skandinavijos šalis – Norvegiją, Švediją”, – situaciją niūriai nušvietė L.Charčenkienė.

Vieno geriausių Lietuvos virėjų vardą užsitarnavęs vyriausiasis virėjas Valius Čepanonis neslėpė, kad mūsų šalyje virėjus užgožia restorano savininkai. “Virėjai vertinai kaip aptarnautojai, o leisti jiems pasireikšti ar iškelti juos į viešumą nėra svarbu. Reikalaujama, kad maistas būtų kokybiškas. Ir viskas. Todėl virėjai ir bėgioja iš vieno restorano į kitą, ieškodami geresnių sąlygų”, – sakė V.Čepanonis.

Vyriausiesiems virėjams ar konditeriams atidaryti Lietuvoje savo vardu pavadintą restoraną, kaip įprasta užsienyje, esą nėra galimybių. “Tai tiesiog neįmanoma: reikėtų turėti pradinį kapitalą, rizikuoti santaupomis ir šeimos gerove”, – svarstė V.Čepanonis ir leido suprasti, kad Lietuvos restoranuose maistui prioritetas neteikiamas. Restoranas – tai visų pirma verslo planas, investuojant į interjerą, o ne į virtuvę.

Mums dar reikia paaugti

Žinomas Lietuvos restoranininkas Arūnas Oželis neseniai viename žurnale spėjo, kad “Michelin” inspektoriai iki Lietuvos dar nebuvo atvykę.

“Mums tų vertintojų dar teks palaukti”, – prognozavo A.Oželis. Jo manymu, per tris Baltijos šalis galima rasti viso labo tris keturis restoranus, kurie galėtų pretenduoti bent į vieną “Michelin” žvaigždę.

Kitas Lietuvos gastronomijos žinovas Romualdas Zakarevičius, valdantis restoraną “Stikliai”, – dar savikritiškesnis. Jis yra pastebėjęs, kad tarptautinių titulų galėtų būti verti nebent keli restoranai Estijoje. “O mums dar reikia priaugti”, – yra sakęs R.Zakarevičius.

Verslininkė, restorano “Steakhouse Hazienda” šeimininkė Rasa Martens nusiteikusi pozityviau.

“Mūsų restoranai tikrai nėra tokie blogi, kad turėtume bijoti save parodyti ir apie juos kalbėti. Taip, gerų nedaug, tačiau jų yra. Į pasaulinius restoranų “topus” mums trukdo pakliūti ne vien tai, kad nesame labai stiprūs šiame versle, bet ir tai, kad patys save nuvertiname. Tam tikra prasme restoranai net nenori, kad juos kas nors reitinguotų, nes iš to nėra jokios apčiuopiamos naudos. Be to, šiuo metu ypač stinga optimistinio tikėjimo, kad ateityje bus geriau. Visi stengiasi tik išgyventi ir negalvoja apie konkursus ar vertinimus”, – kalbėjo R.Martens.

Ryga yra, Vilniaus – ne

Kad išgarsėtų, Lietuvos restoranams trūksta globalaus mąstymo ir valstybės pagalbos.

“Šiandien Bonoje užėjusi į knygyną specialiai užsukau į skyrių, kuriame sudėti gidai kaip “Michelin” ir pan. Paėmiau “Gourmet Guide Europa 2010–2011″ ir ieškojau nors vieno restorano Vilniuje. Deja, yra visos Europos šalys, mūsų kaimynai latviai su sostine Ryga – taip pat, bet Vilniaus – ne. Kodėl? Galima pasakyti, kad kiekvienas restorano vadovas individualiai sprendžia, ar parašyti leidėjams, ar pasikviesti juos ir patekti į tokį gidą. Tačiau mano nuomonė kita. Galbūt reikėtų, kad Turizmo departamentas pristatytų Lietuvą tokiems leidiniams, kad pakviestų atvažiuoti ir įvertinti restoranus. Ar tai nebūtų pirmieji žingsniai populiarinant teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje? “Michelin” inspektoriams tikrai neužtenka, kad Martens jiems laišką parašytų. Tam reikia bendro šalies požiūrio”, – įspūdžiais iš Bonos dalijosi R.Martens.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad daugelis pasaulio valstybių gastronomiją laiko prioritetine šaka ir teikia jai lengvatinį 7–9 proc. pridėtinės vertės mokestį. Ką tai duoda? “Didesnes investicijas, inovacijas, darbuotojų tobulėjimą ir augantį vartojimą”, – įsitikinusi verslininkė.

Bazilikas, mocarela – atradimas

R.Martens išskyrė keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje restoranais pasivadinusių vietų daug, bet iš tikrųjų gerų restoranų – vos vienas kitas.

Visų pirma, neturime šviežių produktų už priimtiną kainą. Pavyzdžiui, žuvis Italijoje, Prancūzijoje ir kitur ne tik šviežia, bet ir palyginti pigi. O pas mus atkeliauja aukštos kokybės, bet nepaprastai brangi žuvis. Savikaina lemia aukštą pardavimo kainą.

“Beveik viską turime atsivežti iš kitur. O lietuvišką kokybišką jautieną geriau parduoda į Europą nei palieka mūsų restoranams, nes ji brangi”, – aiškino R.Martens.

Antra priežastis – virėjo profesija vis dar nėra prestižinė. Gerų virėjų su puikia mokykla ir patirtimi trūksta. O tie, kurie nors šiek tiek jos turi, labai greita užriečia nosį ir nustoja mokytis.

“Be to, šalyje nėra tvarkos, kuri leistų darbdaviui, investavusiam į pavaldinį, vėliau išsireikalauti savo investicijų. Todėl investicijos į virėją dažnai neatsiperka, nes moralinės normos kol kas pas mus galioja mažokai”, – atkreipė dėmesį R.Martens.

Be to, kaip pabrėžė ji, lietuviai vargiai atsikrato gilių sovietmečio maitinimosi tradicijų, kurios pasaulinėje maisto kultūroje konkuruoti negali ir mūsų į priekį neveda. “Turiu minty tai, kad dar visai neseniai sužinojome, kas yra bazilikas, mocarela t. t.”, – kalbėjo pašnekovė.

Restoranų proveržį stabdo ir menka visuomenės perkamoji galia. Didžioji tautos dalis – neturtingi žmonės, apsilankyti restoranuose išgalintys labai retai – tik per šventes.

Šlubuoja ir aptarnavimas

Klientas visuomet teisus, todėl ieškant atsakymų, kas blogai mūsų restoranuose, vertėtų kliautis ir jo nuomone. Pirmajame restoranų gide, sukurtame socialiniame tinkle “Facebook”, irgi mėginta nagrinėti priežastis, kodėl Lietuvoje nėra pakankamai gerų restoranų, kurie būtų pilni ir kur norėtųsi grįžti. “Kainos, produktų kokybė, maisto pateikimas, išradingumo stoka, aptarnavimas? Kas? Būtų smagu sužinoti pagrindinę priežastį”, – įsitraukti į diskusiją kvietė restoranų gidas.

Diskutuojant daugiausia kliuvo maistui ir aptarnavimo kokybei. “Jei neblogas maistas, tai aplinka nejauki, jei aplinka “superinė”, tai maistas nelabai, arba labai, bet brangus. Nors daugiausia visur taupoma normaliems produktams, todėl patiekalai neskanūs”, – negražbyliavo viena diskusijos dalyvių.

“Viena iš priežasčių – nėra kur paruošti virėjų. Dauguma “virtuvės meistrų” ateina baigę Žirmūnų mokymo centrą arba kibinų lipdymo pamokas. Todėl nereikia norėti, kad greitu laiku į Lietuvą ateitų dėdė Michelinas ir pradėtų dalyti žvaigždutes visokiems besivadinantiems restoranais”, – tęsė kitas restoranų lankytojas.

Dauguma diskutuojančių restoranuose pasigenda ir nuoširdaus aptarnavimo: “Daugelyje restoranų dirba studentai laisvu nuo paskaitų metu ar šiaip darbo neturintys žmonės. Ką jie gali patarti? Geras aptarnavimas – tai ne tik maloni šypsena. Kartą paklausę, kokio raudonojo vyno turi, sulaukėme atsakymo, kad… šilto. Aptarnavimas nepagerės tol, kol padavėjo darbas netaps garbingas, kai padavėjas išmanys gerokai daugiau nei eilinis lankytojas, kai padavėjas bus svečio konsultantas ir t. t.”

Svarbi net druskos kruopelė

R.Martens sutiko su visomis restoranų lankytojų pastabomis. “Viena iš pagrindinių mūsų pačių problemų yra ta, kad nekreipiamas dėmesys į detales. Gaunant “Michelin” ar kito vertintojo žvaigždutes smulkmenų nėra. Vertinama viskas: maistas, aptarnavimas, atmosfera, meniu vaizdas ir šriftas, druskos kruopelės dydis ir kokybė, tualetinis popierius ir t. t.”, – vardijo daug keliaujanti verslininkė.

Restoranų verslas – sudėtingas ir subtilus. Deja, jo kartais imasi žmonės, neturintys jokio supratimo apie maisto kultūrą ir kulinariją.

“Jiems atrodo maždaug taip: turiu pinigų, kur nors pigiau nupirksiu produktų, iš kurių patiekalus pagamins nusamdytas virėjas, padavėjas nuneš, įpils vyno ir svečias apmokės didelę sąskaitą. Ne, taip neveiks. Be viso šito, yra 1001 darbas ir smulkmena”, – kalbėjo restoranų versle ne vienus metus dirbanti R.Martens.
——————————————————————————–

Paulius Šuksteris, gurmė, verslininkas, svetainės Restoranai.lt redaktorius

Yra toks posakis, kad restorane valgį kuria šefas, atmosferą – žmonės, o visa kita yra tik smulkmenos. Deja, Lietuvos restoranuose atmosfera yra daugiau nei slogi. Nepaisant to, viena “Michelin” žvaigždutė galėtų puikuotis keleto restoranų languose ir Lietuvoje. Pasaulyje teko aplankyti nemažai restoranų, kurie nedaug pranašesni už gerus lietuviškus.

Vis dėlto restoranų versle turime daug problemų. Pirmiausia, dauguma restoranų nepriima jokios kritikos. Antra, nėra tinkamų kainų, neturime užtektinai kokybiškų produktų tinkamomis kainomis, trūksta vartojimo kultūros, vartotojų išprusimo. Restoranai per daug dėmesio skiria investicijoms į aplinką, restorano įrengimą, bet taupo virėjų, padavėjų ir produktų kokybei. Pasigendu virėjų kūrybiškumo ir klientų reiklumo. Vyriausiesiems virėjams praverstų daugiau viešumo ir reklamos, kad restoranų svečiai suprastų, jog čia viskas – šefo rankose. Užsienyje žmonės restoranus renkasi ne pagal pavadinimą, o pagal vyriausiąjį virėją.
——————————————————————————–

Verslininkai neišnaudoja progų reklamuotis?

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomosios direktorės Eglės Dilkienės nuomone, Lietuvoje yra keletas restoranų, vertų “Michelin” žvaigždučių, tačiau konkrečių pavadinimų ji neįvardijo. E.Dilkienė apgailestavo, kad krizė iš Lietuvos atima gerus virtuvės specialistus, tačiau recepto, kaip sustabdyti nutekėjimą, sakė nežinanti. Ką daro asociacija dėl to, kad tarptautinių restoranų gidų žvilgsnis nukryptų ir į Lietuvą, išsiaiškinti nepavyko. E.Dilkienė tik atkreipė dėmesį, kad atskiri restoranai mezga įvairius ryšius. Tiesa, tai dažniausiai – neoficialūs kontaktai.

Valstybinio turizmo departamento atstovė ryšiams su žiniasklaida Vilma Ališauskaitė aiškino, kad save prisistatyti turistiniuose giduose turi patys verslo subjektai arba juos vienijančios verslo asociacijos. “Šiuo atveju, esant privačiojo verslo pageidavimui ir norui, verslas gali tiesiogiai pirkti reklamą restoranų giduose arba kreiptis į Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją, kad būtų imamasi tokių iniciatyvų. Valstybinis turizmo departamentas neturi nei teisės, nei galimybės reklamuoti privačius verslo subjektus Lietuvos ir užsienio spaudoje bei leidiniuose”, – kalbėjo V.Ališauskaitė.

Departamentas kasmet organizuoja užsienio žurnalistų turus po Lietuvą. Tuomet žurnalistams pristatomos Lietuvos turizmo galimybės. Pernai Lietuvoje lankėsi daugiau nei 150 užsienio žurnalistų, kurie vėliau publikavo straipsnius apie šalį, parengė reportažų televizijų laidoms.

“Bėda ta, kad departamentas neturi lėšų finansuoti visų žurnalistų turų išlaidų, todėl dažnai užsienyje veikiantys Lietuvos turizmo informacijos centrai derasi su verslo atstovais dėl mažesnių kainų arba nemokamų paslaugų. Deja, verslininkai ne visada įvertina, kokią realią naudą jie gaus, jei, tarkime, apie jų restoraną parašys Portugalijos ar Vokietijos laikraštis, todėl retai sutinka prisidėti prie šių iniciatyvų”, – dėl pačių verslininkų abejingumo apgailestavo V.Ališauskaitė.
——————————————————————————–

“Michelin” gidui – jau 110 metų

“Michelin” gidą leidžia didžiausia pasaulyje padangų gamintoja “Michelin”. 1900 m. Prancūzijoje pasirodė pirmasis “Michelin” gido leidinys, kurį sugalvojo ir išleido vienas iš padangų bendrovės “Michelin” brolių įkūrėjų André Michelinas. Gido tikslas – padėti vairuotojams rasti, kur apsistoti ir pavalgyti. Čia buvo ir degalinių, ir automobilių remonto dirbtuvių, ir net viešųjų tualetų adresai. Taigi tai buvo gidas žmonėms, turintiems automobilį. 1926 m. “Michelin” gide atsirado šiuo metu įtakingiausia Europoje trijų žvaigždučių vertinimo sistema, nurodanti maisto skanumą ir virtuvės kokybę restoranuose.

Šis gidas pasirodo dvylikoje Europos šalių ir kasmet jo parduodama daugiau nei 1,2 mln. kopijų. Kiekvienas gidas apžvelgia skirtingas šalis: Prancūziją, Australiją, Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą, Italiją, Vokietiją, Ispaniją, Portugaliją, Šveicariją, Didžiąją Britaniją ir Airiją. 2005 m. pasirodė ir bendras pagrindinių Europos miestų gidas (“Main Cities of Europe”) ir pirmasis gidas už Europos ribų – Niujorko gidas, o po metų – ir San Fransisko gidas. 2008 m. pasaulį išvydo dar trys gidai – Tokijo, Los Andželo ir Las Vegaso.

“Michelin” gido atstovai teigia nedarantys jokios įtakos restoranams, nes tai – rekomendacijų katalogas, o ne kulinarijos kritikų patarimų knyga. “Michelin” neatskleidžia savo vertinimo sistemos.”

Šiandien gavau laišką nuo porelės iš ateities, kuri prisimena ir man pasakoja apie įvykius, kurie dar tik bus.. Gal tos didelės pūgos atnešė mums stebuklingas galias? Paskaitykite patys..

“Su automobiliu įvažiuojame į Vilniaus senamiestyje esantį erdvų vidinį kiemą.

Kiemas apklotas balto puraus sniego, o didingos pastato kolonos spindi nuo įvairiaspalvio apšvietimo. Palikę automobilį einame link restorano. Terasoje dega laužas, linksmai nusiteikusi restorano svečių porelė išėjusi parūkyti šnekučiuojasi ir gurkšnoja Porto vyną….. pro besivarstančias restorano duris girdėti skambanti saksofono muzika, o šalia esančios virtuvės kepamų kepsnių kvapai vilioja sugrįžt atgal prie stalo. Buvome  nusiteikę suvalgyti skanų kepsnį su argentinietiško vyno taure. Gyva muzika ir visiems patiekalams 15% šventinė nuolaida, kuždėjo: imk sultingą, minkštą limuzino steiką ir kas gali būti geriau? …. bevartant meniu saksofonistą pakeitė pianino melodijos ir…..  šį kartą nutarėme pasinaudoti išskirtiniu Valentino dienai sukurtu meniu, nes mums jis pasirodė netradicinis ir tikrai neapsirikome:

Vietoj tradicinės šampano taurės – sausas Portas su toniku ir rojaus obuoliukais

Aštrių krevečių užkandis ir portugališkas Vinho Verde

Figos su „Foie gras“  ne su  vėlyvo skynimo vynuogių derliaus vynu kaip įprasta, o su baltu Porto vynu..

Prieš kepsnį šaukštelis šerbeto…

Antienos kepsnį sudorojome užgerdami sodriu raudonu vynu ir jau tada buvome išsišiepę iki ausų J

Nesame dideli desertų gerbėjai, bet juodasis šokoladas su 10 m. Porto vynu – gėris….

Šalia sėdintis vyras džiaugėsi limuzino kepsniu, bet mes sugrįšime to kepsnio kitą kartą, o Valentino dieną atšvęsti portugališkai ne kasdieną gi…

Galite mums paskambinti, papasakosim smulkiau: 8-699-16781

                                                                               Porelė gerbėjų iš ateities

Dar priminsiu kad: visiems patiekalams per Valentino dieną buvo 15% nuolaida, o specialiai šiai dienai sukurto meniu kaina 127,50Lt.

Vietas rezervuoti galima: 852121389 , 8-699-16781 , linas.g@mabre.lt

 Geros artėjančios Valentino dienos šventės!”

“Mabre viešbutis”- štai kokiu pavadinimu yra Lietuvoje knyga.

Iš pat pradžių išgirdusi iš savo kolegės klausimą ar jau mačiau tokią knygą pamaniau, kad ji juokauja, tačiau įsijungusi kompiuterį radau man atsiūstą nuordą, kad yra išleista poetės Juditos Vaičiūnaitės memuarinės prozos knyga- “Mabre viešbutis”. Va taip!

Visus darbus metusi nuvažiavau į Rašytojų Sąjungą jos nusipirkti. Ir kai paėmiau į rankas šią knygą supratau, kad tikrai dažnai gyvenime nutinka stebuklų- knygoje netgi yra eilėraštis, kuris yra apie mūsų kiemelį. Žinoma, tada, kai apleistame name 1954 metais gyveno poetė, tas kiemelis buvo jos..ir taip visų, kurie kažkuriuo metu ten buna..

Knygos puslapiuose ( nuo 95 iki 102 psl. ) rašoma apie pastatą, apie kaimynus, apie tai, kad šiuo metu yra, t.y. apie mūsų viešbutį ir restoraną “Hazienda”, apie kiemelį, jo medžius, apie pasimatymus prie vartų..esu nepaprastai dėkinga jau mirusiai poetei už šią istoriją.

Kartais pasimetęs kasdienybėje net nesuvoki, kad darai kažką, kas įsimena kitam žmogui.. mes turbūt esame vienintelis viešbutis Lietuvoje, kuris savo pavadinimą gali išvysti ant knygos viršelio ir tai ne užsakyta, o paties žmogaus pasirinkta..poetė pavadinimą buvo parašiusi nelygia rašysena  ir tas pavadinimas rašytas ranka yra išspausdintas ant viršelio..

Pas mus jau dabar stebuklų metas…

Pirkite parduotuvėje “ZWILLING “Stalas ir virtuvė” ( Pilies g. 4 , Vilnius) prekių ne mažiau nei už 500 Lt. ir gaukite dovaną- 100 Lt. dovanų kuponą jaukiame Vilniaus senamiestyje esančiame restorane „ Steakhouse „ HAZIENDA“.
Žvarbų rudenį Jus ir Jūsų artimuosius sušildys geras vynas, gurmaniškas maistas ir rami aplinka.

Rudens lietaus ir vėsos dar teks šiek tiek palaukti. Vasara vis dar čia..

Oras toks nuostabus, bet nemanau, kad ilgai mus dar lepins tokia šiluma.

Taigi, visus labai kviečiu išnaudoti paskutines galimybes šiais metais ramiai pasėdėti gryname ore su taure vyno.

Praleiskite šį ir rytojaus vakarą nuostabioje mūsų restorano terasoje ir palepinkite save ir draugus virtuvės šefo Ruslano Bolgov  lauko griliuje kepamais gurmainiškais patiekalais:

užkandis

Kepti ant grilio mažieji aštuonkojai su sezoninėmis daržovėmis

karštas užkandis

Trinta morkų sriuba su griliuotomis daržovėmis

karštas  patiekalas

Eriuko kepsnys „T-bone“, su raudonosiomis pupelėmis ir „chilli“ padažu

 desertas

Ananaso carpaccio su avietėmis ir šokolado padažu

4 patiekalų meniu kaina: 89,90 Lt.

Vakar vėl buvau Tymo turgelyje.

Jei nori sutikti beveik visus savo pažystamus, kurių jau ilgai nematei- labai rekomenduoju ten apsilankyti. Man gaunasi taip, kad šnekučiuojuosi ir stoviniuoju ilgiau nei apsipirkinėju. Smagumas neišpasakytas..kaip tikros turgaus moterytės senais gerais laikais.. :)

Šiandien ypač gera žinia visiems, kas mėgsta ėriuką.

Ruslanas šiam vakarui ruoš ėrienos kepsnį būtent iš mėsytės, kuria ūkininkai prekiauja ir šiame turgelyje.

Tai jauni, energingi žmonės, kurie garantuoja už išskirtinę mėsos kokybę ir galbūt dėl to prie jų prekystalio driekiasi gana ilga pirkėjų eilutė.

Šiandien restorane “Steakhouse”HAZIENDA” galėsime skanauti:

Užkandis
Tigrinė krevėtė su slyviniais pomidoriukais, keptais ant grilio, bei provansalio žalumos padažu

Karštas patiekalas
Ėriuko nugarinė su šonkauliais, cukinija, įdaryta voveraitėmis, šviežios bulvės su rozmarinu, olandiškas padažas su mėtomis

Desertas
Keptas persikas su marcipanais bei mango šerbetu

Meniu kaina: 89,90 Lt.

Kas yra ragavęs tikrosios Limuzinų veislės jautienos steiką?

Tie, kurie tai darė žino, kad tai tikrai nepaprasti skonio mėsytė, kurią gali gauti ne kiekvieną dieną..

Šiandien vakare restorane “Steakhouse”Hazienda” turėsime kiek kitokį griliaus meniu, t.y. galėsite skanauti steiką iš būtent limuzinų veislės jaučio mėsos..

Kuo gi skiriasi nuo kitų jaučių ir kas įpatinga šioje mėsoje?

Visų pirma tai, kad ši mėsa yra išskirtinio minkštumo ir sultingumo.

Limuzinų veislė buvo išvesta Prancūzijos mieste Limože. Nuo šio miestelio pavadinimo ir kilo limuzino vardas. Pirmą kartą ši veislė paminėta 1886 metais. Tačiau beragiai limuzinai jau buvo išvesti Kanadoje. Tai – Kanados limuzinų linija.

Iki šiol visame pasaulyje už šią mėsą visi sutinka mokėti šiek tiek brangiau ir netgi sakoma, kad ir pavadinimas kaip ir automobilių pasaulyje limuzino klasės automobiliai yra prabanga ir tai kas yra geriausia, taip ir čia – mėsa yra liukso klasės.

Rusvakailiams limuzinams sunkiai dirbti nereikia. Visas jų rūpestis – tingiai rupšnoti šieną ir sunkėti, nes limuzinų veislės jaučiai auginami mėsai. 
Limuzinų telyčios neskerdžiamos mėsai – jos reikalingos tik reprodukcijai. Ir gimęs veršiukas maitinasi tik karvės pienu, kurio užtenka. Karvės nėra melžiamos.

Aukštos kokybės mėsos gaminiams tinka tik jaučių mėsa. Patys gyvuliai būna visiškai neagresyvūs ir taikūs.

Taigi, visus kviečiu kas nebandė- paragauti šios mėsos, o kas bandė- tiesiog vėl prisiminti tą nusotabų skonį.

Užkandis

Bufallo mocarelos sūrio,  vyšninių pomidorų ir bazilikų užkandis su skrudintu Parmos kumpiu

Karštas  patiekalas

Jautienos išpjovos kepsnys iš mėsinių “Limuzinų” veislės jaučių, su sezoninėmis griliuotomis daržovėmis ir triufelių padažu

Desertas

Keptas bananas su šokoladu bei šviežiomis uogomis

3 patiekalų kaina- 89,90 Lt.

Kadangi šios mėsos nėra labai daug, nusprendusiems siūlau rezervuoti staliuką tel. : 8-699-16781 arba 8-5-2121389

Naujas skanėstų meniu šiam ir rytojaus vakarui restorane “Steakhouse”Hazienda” nuo 18 valandos.

Užkandis
Skrudinta „Bruschetta“ su Rikotos sūriu, Pesto padažu bei vytintu itališku kumpiu

Karštas užkandis
Tortilija įdaryta daržovėmis bei vištiena

Karšti patiekalai
Ėriuko kebabas su „Tzatziki“ padažu bei šviežiomis daržovėmis
Triušienos kepenėlės apsuktos rūkyta šonine, pagardintos ananasų salsa bei kriaušių skiltelės

Desertas
Ananasų „Ravioli“ su šokoladu

Šio 5 patiekalų meniu kaina- 89,90 Lt.

Šiandien vėl lauksime gurmanų restorano kiemelyje.

Specialiai šiems vakarams virtuvės šefo Ruslano sukurtas 5 patiekalų meniu ..

Geras ir ramus vakaras be lietaus, prie vyno taurės..

Užkandis
Keptų baklažanų ir paprikų paštetas

Karštas užkandis
Cukinija, užkepta su voveraitėmis

Karšti patiekalai
Šviežios sardinijos, keptos grilyje su kalendrų bei žalių citrinų sviestu
Kiaulienos šonkauliukai su saldžiarūgščiu padažu, keptais „Shitaki“ grybais bei keptomis bulvėmis su rozmarinų sviestu

Desertas
Slyvos, įdarytos su „Brie“ sūriu su biskvito paplotėliais nuo griliaus, pagardintos apelsinų padažu

Meniu kaina: 89,90 Lt.