„Maištingumas- proto, bet anaiptol ne išminties požymis.“

„Pirmiausia diplomatas buvo išmokytas diskutuoti ir ginčytis tiktai tada, kai yra vilčių pasiekti teigiamų rezultatų..“

„Grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri.“

„Paminklai turi priklausyti piliečiams, antraip jie neteks prasmės. Jie įsikūnija mūsų, kaip tautos, laimėjimus, o ne vieno žmogaus pastangas.“

„Komedijose visuomet buvo šaipomasi iš aukštuomenės ir galingųjų – tų išpuikėlių, kurių vardai nuolat sukdavosi kiekvienam miestiečiui ant liežuvio,- tad jas būdavo ypač smagu žiūrėti.“

“Tobulumas prie žiūrovų nesitaiko. Jis egzistuoja savaime, nuo nieko nepriklausydamas ir nepaisydamas to, ką apie jį pagalvos ar kam jį panaudos.”

( Karen Essex „ Atėnės pagrobimas“ )

Paskutiniu metu beveik nerašiau. Pavasaris..

Knygų perskaičiau ne tiek ir daug, tačiau vieną būtinai turiu paminėti- tai Karen Essex istorinis romanas „Atėnės pagrobimas“. Viršuje parinkau tik keletą citatų iš šios knygos, bet čia įdomių minčių gali rasti tiek vyrai, tiek moterys..

Mokykloje man patiko istorija, bet ne tiek, kad papildomai ja domėčiausi laisvalaikiu ( mėgstu tik biografines knygas), todėl kai į rankas pakliuvo ši knyga dar kartą pasidžiaugiau, kad galima puikiai suderinti  sausus istorinius faktus su pvz. man įdomia tema- moterų įtaka valstybės vyrams. Ir ta įtaka dažnai būna didelė, moterys labai protingos, o ne vien tik gražios. Subtili visuma daro stebuklus..

Taigi, šioje knygoje pasakojama apie dvi moteris ( Atėnų filosofę ir kurtizanę Aspasiją ir Napoleono laikais gyvenančią turtingą ambasadorienę škotę Merę), kurios gyvena visiškai kitais laikotarpiais, tačiau esmė ta pati- jos savo bendravimo ir žavesio dėka ( kartais vyrai bando tai vadinti jų manipuliavimu) sugeba pasiekti savo tikslą. Šiuo atveju jų tikslas buvo tolygus jų mylimų vyrų tikslams, t.y. Aspsija įkvėpė Atėnų prieštaringai vertinamą Periklį išdabinti Partenoną nuostabiais marmuro paminklais, o Merė po begalės metų sugebėjo tuos paminklus „išsaugoti“, t.y. išrūpino savo vyrui leidimą išgabenti jas į Angliją.

Manau, kad daugelis jau žino, kad iki šiol šios Partenono skulptūros yra Britų muziejaus galerijoje, tačiau iki šiol dėl jų vyksta nesutarimai tarptautiniu mastu vis dėl to kam priklauso tas lobis. Graikijos vyriausybė net pastatė 2009 metais naują Akropolio muziejų, kad turėtų kur  eksponuoti skulptūras, jai jiems pavyktų kada nors jas atgauti.. Įdomu, o kaip būtų vertinama moteris dabar, kuri savo protu ir žavesiu sugebėtų tai pasiekti?

Beje, dar įdomus pastebėjimas skeptikams, kurie galvoja, kad tuo metu moterims viskas buvo įmanoma tik „per lovą“- ledi Merė laukėsi vaikelio ir puikiai sutarė su savo vyru Anglijos pasiuntiniu Konstantinopolyje, kai Konstantinopolio turtingieji valdžios vyrai klojo po jos kojomis brangakmenius, pildė jos vyro užgaidas..

Žodžiu, įdomi istorija. Net neabejoju, kad ir dabar tokių stiprių moterų yra..

Prieš keletą savaičių Vokietijos evangelikų bažnyčios vadovė vyskupė Margot Käßmann buvo pagauta vairuojanti išgėrusi. Jos kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Moteris, 4 mergaičių mama; bažnyčios, kuri Vokietijoje vienija apie 25 milijonus tikinčiųjų galva, pasninko metu vairuoja girta..

Ji iš kart savo noru atsistatydino, tačiau labai įdomus momentas yra tas, kad Evangelikų bažnyčios taryba didžiąja dauguma siūlė jai neatsistatydinti ir išreiškė visokiariopą pasitikėjimą bei palaikymą..

Vis tik pati p.Margot Käßmann nusprendė, kad jos elgesys neatitiko vertybių, kurias ji propogavo ir ji negali toliau vadovauti, nes tai gali pakenkti bažnyčios reputacijai.

Taigi, žmogus supranta ir vertina savo darbą, gerbia žmones, kurie ja pasitiki..ir juos nuvylus jis padaro sprendimus. ( Prisiminkime didžiai gerbiamų Lietuvos politikų keliones išgėrus ir jų elgesį kai juos pagauna.. atsakomybę, supratimą..)..Na, bet aš esu pasižadėjusi čia nepolitikuoti.

Vienas gražus pastebėjimas apie žmonių klaidas:

Savo atsistatydinimo kalboje vyskupė Margot Käßmann labai gražiai pasakė apie nupuolimą..( bandysiu išversti iš vokiečių kalbos, bet sunkiai gausis tai padaryti su tokiu pačiu gražiu skambesiu)- kad ir kaip žemai mes krintame, pačiame dugne vis tiek mūsų laukia Dievo glėbys..

Vokietijoje stipriai siautėja kiaulių gripas. Diskutuojama ar jis nepersiduoda per pinigų banknotus.

Bet man va pasirodė įdomi kita detalė: JAV chemikai užfiksavo, kad 95% visų dolerių banknotų, esančių Vašingtono mieste turi kokaino pėdsakus.

Tai yra net 20% daugiau, nei pernai metais ir žinoma, kad daugiausia iš visų kitų miestų bei valstijų.

Pavyzdžiui, Tokijuje tik 20% visų rinkoje kursuojančių banknotų yra turėję kontaktą su kokainu.

Mokslininkai aiškina tokį JAV kylantį narkotikų vartojimą tuo, kad žmonėms pasaulinės finansinės krizės metu kyla psichologinis spaudimas ir tik taip jie randa nusiraminimą.

Įdomu, o kiek gi mūsų lietuviškų litukų procentaliai turėję salyčio taškų su kokainu?

Visai neseniai Italijoje buvo laimėtas LOTTO rekordinis pagrindinis prizas- 147 milijonai eurų.

Suma iš tiesų įspūdinga. Suprantant tai, kad tai ne po truputį uždirbta iš verslo, o tiesiog vieną dieną LAIMĖTA suma, nori nenori imi galvoti ką darytum su ja ir kaip tai gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Viename Vokietijos žurnale ta proga buvo klausinėjama įžymių žmonių, o ką gi jie darytų laimėję tokią sumą. Vieni iš jų sakė, kad paaukotų dalį pinigų labdarai, kiti, kad padėtų savo šeimai, kiti atsakinėjo nevengdami pajuokauti ( maudytūsi pinigų baseine ir pan. ).

Lietuvoje galbūt būtų galima padaryti privatų fondą ir šiuo metu padėti gelbėtis mažoms ir vidutinėms firmoms, kurios negali gauti kredito iš banko, tačiau praėjus krizei tikrai atsigaus ir generuos gerą pelną?

Keletas  iš Vokietijoje žinomų žmonių atsakė, kad jų gyvenime niekas nesikeistų ir jie gyventų kaip gyvenę..

Atrodo gražus noras ir nusistatymas, tačiau nelabai tikiu, kad taip būtų. Žinoma, milijardieriui gyvenimas nesikeistų, tačiau kitiems, net jei ir turi labai daug pinigų, tokia suma yra labai didelė, kad nieks nesikeistų gyvenime.

Manau, kad laimėjus tokią sumą pinigų net ir labai besistengdamas gyventi “po senovei” nejausi ramybės..persekios mintys, kad gali daugiau sau leisti keliauti, išleisti ar daryti gerų darbų.

O kaip jums atrodo, ka darytumėte ir kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei staiga sąskaitoje atsiranda tokia suma- 147.000.000,- EUR?

Kai mokiausi universitete daug studijavau apie reklamas, ryšius su visuomene, spaudą, televiziją ir t.t. Todėl ir toliau komunikacijos tema nuolat skaitau, mokausi ir domiuosi.

Skaičiau vieną labai įdomią knygą apie televiziją: kaip formuojamos programos, siekiama reitingų ir reklamos sutarčių, kas vadovauja ir t.t. Ją parašė vokietis, kuris buvo Vokietijos privataus televizijos kanalo SAT1 vadovas ir jo vadovavimo metu šis kanalas buvo pačiame klestėjimo viršuje.

Ten skaičiau vieną įdomų dalyką apie tai, kad kartais visai nereikia būti orginaliu, kad turėtum sėkmę. Štai niekas niekada savo reitingais negali prilygti meksikiečių ir amerikonų serialams.

Meksikiečių serialuose visada labai ryški meilės linija, turi būti meilės trikampis ir pagrindinė filmo herojė būtinai yra moteris, kuri kenčia, daug dirba ir t.t. Vokiečiai gi manė, kad nereikia tokio banalumo ir sukūrė serialą, kuriame pagrindinis herojus yra vyras, jis tarsi supermenas ir…serialas buvo visiškas fiasko. Pasirodo, kad daugiausia serialus žiūri moterys ir jos nori heroję identifikuoti su savimi, o vyrai jas domina tik kaip dalyviai, kuriuos jos myli, jie turi būti romantiški, tačiau jie yra truputį “blogiečiai’. Moterims kančios vaidmuo yra labiau priimtinas nei laimingos..

Nežinau aš čia matyt nesutinku su tuo, tačiau TV marketingo specialistų tyrimai matyt geresni.

Arba dar vienas tyrimas: reikia dėti vienodo stiliuko serialus ( pvz. kriminalinius, jaunimo ar kt. ) vieną po kito 2 iš eilės. Tai daroma tam, kad mėgstantis tą žanrą galėtų “įšokti” į traukinį dviem laikais, t.y. jeigu jis nespėjo iš kažkur grįžti ar namuose nudirbti darbų iki serialo, kuris prasideda 20:15, tai gali spėti į kitą, kuris prasidės 21:15 ( čia vokiški vakarinių programų pradžios laikai).

Arba dar: geriausias maistų produktų, skalbimo miltelių ir kitų namų ruošoje reikalingų daiktų ir produktų reklamos laikas yra ketvirtadienio vakaras, nes tada žmonės prieš savaitgalio apsipirkimą įsikala į galvą ir dar nespėja pamiršti ką matę..

Įdomu tai, kad viskas apskaičiuota, sudėliota ir sugalvota, o mums dažnai atrodo, kad taip nėra arba mes visai apie tai nepagalvojame..

Šiandien tiems, kurie priptarę prie stabilumo, aiškumo gana sunkūs laikai. Ypač kalbant apie pinigus. ir ne vien tik todėl, kad juos sunku uždirbti, jų nėra..

Sunku, nes daug nežinomybės dabar ir dėl to, o kokius gi pinigus geriausia turėti banke, kokius kojinėje ir kokia valiuta geriausia turėti kreditą..

Banke esu girdėjusi, kad žmonės masiškai nori persifotminti kreditus iš EUR į LT, nes mano, kad greit mūsų litas bus devalvuotas. Nors šiuo metu palūkanų norma kreditams paimtiems litais yra tragiškai didelė..

Kiti esu girdėjusi kaip tik stengiasi iš LT persiforminti į EUR, nes neišgali litais išmokėti palūkanų kai jos taip stipriai pakilo..

Keliaujant visada pasiimi ne tik kreditines korteles, bet ir grynųjų pinigų. Ir imi tas valiutos, kuri ten labiausiai vertinama. Žinoma, kad ilgą laiką ir beveik visame pasaulyje buvo vertinamas tik  karalius DOLERIS. Po kurio laiko jau labai įsitvirtino EUR. Jis po truputėlį netgi Turkijoje įgijo vertę, nes pradžioje turkai vertindavo jį su doleriu 1:1.

Tačiau va dar visai naujas nutikimas iš dolerio gyvenimo. Mano viena draugė skrido į Tailandą. Tailande dėl to, kad labai daug turistų iš Europos labai gerai vertinamas euras. Taigi, bėda tame, kad ji kaip tik atsidūrė tame lėktuve, kuris buvo priverstas leistis Pakistane dėl to, kad į lėktuvą trenkė žaibas. ten turėjo sėdėti daug valandų oro uosto teritorijoje, nes neturėjo pakistano vizų ( o tiesą sakant, matyt jei ir būtų turėję tai išeiti į gatvę nebūtų labai jau norėję dėl saugumo). Taigi, valgyti nieko negalėjo nusipirkti, nes ten kreditinių kortelių nepriėmė, EUR taip pat..ten reikėjo tik karaliaus DOLERIO..

Vat ir susigaudyk tu žmogau, kada ko ir kam prireiks..

Per pasaulį jau seniau, o Lietuvoje tik paskutiniais metais ritasi nerūkymo, negėrimo, nevalgymo banga.. kurią sukėlė kelios ALLEN CARR’o knygos “Lengvas būdas nustoti rūkyti”, “Lengvas būdas sulieknėti” ir t.t.

Kai pirmą kartą pamačiau tas knygas knygyne net nekreipiau dėmesio, nes pati netikiu tokiomis magiškomis idėjomis apie dietas, rūkymą. Tačiau kažkada paėmiau vieną jų, t.y. “Lengvas būdas sulieknėti“, į rankas ir man pasidarė įdomu iki tiek, kad nusipirkau tą knygelę.

Perskaičiau vienu prisėdimu, nes ji buvo tikrai kažkokia magiška.

Na, savo įpročių aš nepakeičiau visiškai, tačiau pergalvojau ką valgau ir kodėl tai tikrai. “Baisiausias” dalykas yra tai, kad niekur negali su A.Carr’o mintimis nesutikti, nes jos labai logiškos, žemiškos ir tu su jomis sutinki. Tai ne kažkoks smegenų plovimas, o knyga pilna faktų, kurie sudėlioti taip, kad žmogus pats pradėtų galvoti, ( pvz. rašoma, kad prie kavos žmogus pripratinamas tik per laiką mūsų visuomenės, bet šiaip ji nei naudinga, nei skani ir žmogui nėra reikalinga. Juk kaip paaiškinsite tai, kad vaikai į kavą net nenori žiūrėti kaip ir į alkoholį, o mes, kad ji būtų skanesnė dedame į kavą cukraus, pilame pieno.).

Tai turbūt ir yra visų jo knygų sėkmė. Aš dar neskaičiau tos jo knygos apie rūkymą, tačiau būtinai tą padarysiu nors pati ir nerūkau. Man tiesiog kaip fenomenas įdomi ta knyga, nes aš dar niekada negirdėjau, kad tiek daug žmonių ją paskaitę mestų rūkyti..

Kai rūkyti metė mano jaunėlis brolis, kuris visada priešgyniauja visiems ir rūkė daug..kai metė mano viena draugė, kuri rūkė apie 20 metų..kai aplink tik ir skamba, kad metė tas, metė tas..supranti, kad kažkas stebuklinga ten yra. O stebuklai turbūt slypi paprastuose dalykuose, nes juk tai ne hipnozė. Tai tarsi įrodymas koks iš mūsų kiekvienas stiprus esame ir kad tik nuo MŪSŲ pačių sprendimų priklauso viskas.

Beje, dar pagalvojau, kad jeigu šios A.Carr’o knygos tokiu mąstu padeda mesti rūkyti, gerti, tai būtent tabako ir alkoholio gamintojai turėtų bandyti išpirkinėti visus tos knygos tiražus ir naikinti jas, nes tai tikrai kaip virusas plinta toliau.. Girdėjau, kad jaunimėlis netgi kopijuojasi kopijavimo aparatu tą knygą, nes neišgali įpirkti ( berods 34lt.)..bet juk jie cigaretėms išleisdavo dar daugiau..

Žodžiu, nesvarbu kaip viskas ten vyksta, bet aš labai džiaugiuosi, kad žmonės lengvai, be kančių sugeba išsivaduoti iš nereikalingų įpročių ir gyventi sveikiau..

Nežinau kur girdėjau, tačiau gal kokiose Mikaldos pranašystėse ar kažkur buvo pasakyta, kad ateis laikas ir Azija užkariaus visas kitas šalis ir valdys likusį pasaulį..

Žinoma, daugelis galvojo, kad tai bus padaryta kariaujant atvirai ir turbūt nieks nepagalvojo, kad “užkariauti” galima ir labai ramiai dirbant, bei keičiant mūsų poreikius savo pusėn.

Restoranas. Vis daugiau žmonių mėgsta kinietišką, japonišką maistą. Netgi šiuo krizės laikotarpiu, aš pažiūrėjau, kad Lietuvoje šie restoranai nestokoja svečių. O juk prieš kokia 10 metų dar nieks į ten nevaikščiojo. Jau ir parduotuvėse galima nusipirkti produktų, iš kurių namuose galime gaminti kinietiškai ar sukti patys sušius.

Atostogos. Vis daugiau žmonių traukia į Tailandą, Šri Lanką ir kitas Azijos šalis atostogauti, nes ten nepaprastai paslaugūs žmonės ir visas aptarnaujantis personalas. Ten gauni geriausią aptarnavimą atitinkamai už sumokėtus pinigus už kelionę ( ne taip kaip pvz. Egipte ar Turkijoje).

Masažai. Daugelis  iš mūsų atsipalaiduoja SPA centruose, kur naudojamos taip pat iš Azijos atėjusios masažo technikos.

Joga. Vis daugiau ir daugiau praktikuoja jogą, nes tai mankšta ne tik kūnui, bet ir sielai.

Drabužiai, technika ir t.t. Beveik viskas jau gaminama Kinijoje ir aplinkinėse šalyse. Ir daiktų kokybė nėra tokia jau bloga. Ten dirba menedžeriai paimti iš Europos, o vykdytojai yra pigi darbo jėga.

Juk dabar jau skaičiau, kad kiniečiai netgi domisi mūsų bankrutavusio flyLAL pirkimu, tačiau jiems galioja apribojimai pirkti oro bendroves Europos Sąjungoje. Oficiali versija kodėl tai daroma yra skrydžių saugumas, tačiau ar tai yra tiesa nieks negali patvirtinti. O gal mes jau tikrai jų bijome?

Tačiau kad ir kaip mes nenorėtume, po truputį, taikos būdu azijiečiai tampa mums artimesni, nei mes galėjome įsivaizduoti…

Kartais savo automobilio nuotrauką gali pamatyti internete visai atsitiktinai..

Žinoma, atskirti, kad tai Tavo automobilis gali padėti arba jo išskirtinė spalva, arba automobilio valstybinis numeris. Man pasisekė dvigubai, nes netgi  abi šios sąlygos įvykdytos.

Mano brolio draugas viename gerai žinomame interneto pažinčių portale aptiko merginą, kuri drąsiai pozuoja prie mano automobilio. Tai jos pagrindinė nuotrauka prisistanat.

 Žinoma, kad brolio draugas žinojo, kad tai ne aš, tačiau daugeliui kitų vartotojų automatiškai turbūt atrodys, kad mergina nusifotografavusi prie savo automobilio. Kas būtų labai natūralu. Dažniausiai žmonės fotografuojasi prie savo automobilio, na, nebent tai būtų koks nors super naujas ar prabangus, arba gal Formule 1 bolidas. Tačiau nemanau, kad tokios nuotraukos padeda greičiau surasti draugą, kurio ieškai gyvenimui.

Taigi, taip ir nesuprantu koks tikslas tai daryti.

Pati mergina labai graži, matosi, kad linksma ir matosi drąsi. Savo ruožtu palinkėčiau jau kuo greičiau surasti draugą.

Galbūt  tada bus smagu fotografuotis tiesiog prie jo prisiglaudus, gamtoje.. :)

Štai tokių taisyklių sėkmei prisišaukti radau knygose:

• niekada nesistenk išsiskirti iš minios- tu stenkis minios išvengti iš vis;
• nuopelnai gali būti nuperkami-aistra nebe;
• nesek kiekvieno nuomonės, nes jų daug ir visos skirtingos;
• nieks nesirūpins, kad tu būtum sėkmingas. Tai tik tavo asmeninis reikalas;
• kuo talentingesnis tu esi, tuo mažiau papildomo rekvizito tau reikia;
• valdžios niekas niekam nedovanoja. Ją turi pats užsikariauti;
• jeigu tavo planas yra laukti, kad tave kažkas atrastų- tikriausiai jis nepasiseks;
• tas, kuris įkalkuliuoja kelyje praradimus ir klaidas, mažiau jaučia skausmo;
• duok ir imk. Tokia eile, kokia čia parašyta.
• didelės idėjos dažnai būna pervertintos- jūs turite būti papraščiausiai orginalus ir unikalus;
• nesvarbu ko tu imiesi- investuok į tai daug laiko ir širdies;
• geriausias kelias iki pripažinimo- jo nesiekti;
• niekada neiškelk savo emocijų virš suvokimo protu, tačiau pasitelk jas sprendžiant;
• koncentruokis į kelią, o ne į tikslą;
• visada laikykis pažado;
• sakyk “TAIP” ir galvok tada taip tvirtai. Tas pats galioja ir sakant “NE!”;
• dirbk dažniausiai su tais žmonėmis, kurie yra geresni už tave;
• skaityk savo emailus, atsakinėk į skambučius, tavo darbo stalas turi būti tvarkingas.