Viena iš smagesnių laidų, kurioje dalyvavimas paliko puikų įspūdį buvo “Savaitės blykstė”. Ir dabar prisimenu ją ir juokiuosi..

Būtent šitą laidą pasižiūriu jei tik galiu ir man ji gana tinkančio formato- šiek tiek rimta, šiek tiek juokinga ir aišku, aktuali.

Esu bendravusi ir su laidos vedėja Živile, ir su Kristupu prieš tai, todėl nebuvo jokio nerimo dėl to ir baimės. Žinoma, tema į kurios filmavimą mane kvietė irgi buvo įdomi- pinigai.

Buvo smagu, kai pensininkas Vydas man restorane pasiūlė į meniu įtraukti naują patiekalą- ubagynę- vanduo, duona ir cukrus.

Tačiau pagrindinis laidos herojus buvo milijardierius Vladimiras Romanovas.  Su juo tokioje aplinkoje susitikau pirmą kartą, tačiau likau sužavėta- jis iš tiesų daro tai, kad jam patinka ir į nieką nekreipia dėmesio.

V.Romanovas kiekvienai temai turėto po eilėraštį, juos dedikavo ir vedėjai Živilei, ir man..o taip pat ir “barakudoms”. Jis pasakojo  asmenines istorijas visai nebijodamas kaip tai vertins žmonės. Klausydamas jo suvoki, kad tas žmogus turi žaibišką reakciją ir labai guvų protą. Jis į kiekvieną klausimą ar repliką turėdavo staigiai protingą ir kartu šmaikštų atsakymą.

Jam, beje, turėčiau būti dėkinga ir už galimybę sušokti su didžiai gerbiamu Saulėnu, nes būtent Vladimiras Romanovas vėlgi eteryje nesibodėjo pasiūlyti pašokti ir pakviesti visus tai daryti. Tada jau pensininkui Vydui bei Saulėnui neliko nieko kaip tik pakviesti ir mus.

Ir dar..laidos metu juokiausi beveik visą laiką ( išskyrus mane totaliai iš vėžių išmušusį klausimą apie ligas)ir buvo smagu ten būti.

Matosi, kaip “LNK” vertina savo pašnekovų laiką- viskas vyko be vėlavimų, grimas daromas greitai ir tiksliai. Visi susitelkę bendram tikslui, tačiau ir labai draugiškti,paprasti.  Respect -pasakytų ir Saulėns..

Turiu papasakoti apie vieną nepaprastai įdomią knygą, kuri yra pavyzdys, kaip tiesiog gana paprasta idėja gali virsti nepaprastai įdomiu eksperimentu ir po to, žinoma, verslu.

Taigi, Didžiojoje Britanijoje gyvenantis pilietis Terry Ravenscroft yra visų pasaulio avialinijų siaubas, nes jis rašo joms įvairaus pobūdžio klausimus turinčius laiškus ir laukia atsakymų. Jis susirašinėja, t.y. klausinėja tol, kol avialinijų ryšių su visuomene skyrius jau nebeatrašo, nes supranta, kad čia yra arba išprotėjęs klientas arba tai daroma specialiai.

Taigi, knygoje sudėti laiškai ir nuskenuoti avialinjų atsakymai. Tai galima sakyti tam tikra prasme dokumentų knyga, bet joje tiek juokingų istorijų, kad imi galvoti, jog tikrai reiktų ją išversti į lietuvių kalbą. Gal gyvenimas pralinksmėtų..

Taigi, keletas istorijų:

AIR 2000: Terry rašo, kad jis skrido šiomis avialinijomis ir jam nepaprastai skanus buvo maistas, t.y. lazanija, kurią jis valgė lėktuve. Lazanija jam patiko dėl to, kad jis yra didelis gurmanas, kuris 5 kartus savaitėje mėgaujasi mikrobanginėje  krosnelėje pagamintu maistu.Taigi, jis labai norėtų tos lazanijos recepto. Avialinijos jam atsakė, kad recepto negali duoti, nes maistą gamina samdoma kita kompanija ir pabaigoje parašė vieną bendrinį mandagumo sakinuką, kuris skamba maždaug taip: mes labai džiaugsimės ir vėl galėdami jus pasveikinti savo avialinijų lėktuve, kur galėsite paskanauti mūsų maisto. Tada Terry jiems parašė, kad labai dėkingas už šį pakvietimą, ir tą jam skirtą nemokamą kelionę jis norėtų skristi į Floridą, nes ten dabar visi skrenda atostogauti. :) Avialinijos jam atsakė, kad čia jis ne taip suprato tą sakinį ir tai buvo ne kvietimas nemokamai skristi, o tiesiog mandagumo forma. Tada jau Terry parašė “piktą” laišką, nes jis pasirodo jau pasiėmė atostogas tam reikalui ir jau daugeliui draugų išreklamavo Air 2000 kaip labiausiai klientus mylinčią kompaniją..

AIR UK:  Terry parašė, kad kai skrido kompanijos lėktuvu jam labai patiko stiuardesių darbas ir nepaprastai gražios jų akys bei uniformos. Jis norėtų paprašyti nusipirkti vieną uniformą. Atsakymas atėjo neigiamas, nes uniformos yra griežtai tik avialinijų nuosavybė ir tai labai svabi saugumo detalė. Tada Terry parašė, kad jis garantuoja, kad uniforma bus naudojama tik jo miegamajame ir jo žmonos drabužių dydis yra 38 ir uniforma gali būti jau naudota ir nurašyta. :) Atsakymas žinoma vėl buvo neigiamas, nes netgi nurašytos uniformos yra griežtai apskaitomos ir utilizuojamos. Tada Terry atrašė vėl, kad iš moters su tokiu gražiu vardu ( ji avialinijų vardu pasirašinėjo laiškus) jis tikėjosi daugiau ir manė, kad ji turėtų suprasti, kad žmogui pagerinti jo seksualinį gyvenimą nėra taip jau ir blogai..

British Midland: Terry rašo, kad jo draugas ruošiasi skristi su žmona atostogauti ir rūpinasi, kad jei žmona sėdės prie lango ir kažkas su dideliu plaktuku išdauš jį, ar per langą oras ištrauks žmoną ir ar kitas keleivis, kuris sėdi šalia, bet bus prisisegęs saugos diržą liks sėdėti? Ar bus saugu? Avialinijos jam atsakė, kad skristi lėktuvu tikrai jau bent dėl tos priežasties yra saugu, nes nieks negali įsinešti didelio plaktuko į lėktuvo kabiną, o be to išmušti langą irgi neįmanoma. Tada Terry atrašė, kad po tokio avialinijos atsakymo jo draugas pasirinko atostogų kelionei iškylą laivu, nes ten viskas daug paparaščiau.. :)

Kitose istorijose pasakojama, kad Terry nori skisti,bet sveria 250kg, arba jis nori pasiimti savo maistą, arba šalia sėdinti moteris apvėmė ir sugadino jo batus, arba jam perkant daiktus stiuardesė ne taip atidavę gražą ir t.t.

Žodžiu, visko nepapasakosiu, bet knyga tikrai labai juokinga, turint omenyje tai, kad avialinijos privalo atsakyti žmogui net ir į pačius kvailiausius laiškus.

O mano vienas kolega davė idėją pabandyti parašyti pvz.Air Baltic ar kitoms artimoms mums avialinijoms ir pažiūrėti kaip jie reaguotų..

Visuotiniai laisvadieniai liepos švenčių proga man visada primena košmarišką nutikimą, po kurio aš niekada nesimaudau Palangoje, Baltijos jūroje.

Taigi, šios gražios mūsų valstybinės šventės proga turime visada labai ilgą savaitgalį, kurio metu visi kas tik gali traukia prie jūros.

Prieš keletą metų ( gal kokius 5 metus) aš taip pat su draugais, kurie turėjo didelį  namą Palangoje nuvykau į ten. Susiruošėme eiti prie jūros išsimaudyti  ir visi pasiėmę didelius rankšluosčius patraukėme į pliažą. Dabar jau nebegaliu tiksliai pasakyti kodėl mes ėjome į pliažą, esantį prie pagrindinio Palangos tilto, tačiau bet kuriuo  atveju šita idėja buvo kaip kam lemtinga.

Jau nuėjus prie jūros pamatėme masę žmonių ir niekaip neradome vietos net pasitiesti mažo rankšluostuko ir prisėsti. Taigi, pasidėjome krepšiuką su rankšluosčiais ir vieni nuėjo maudytis, o vienas kažkas liko saugoti daiktų. Grįžus iš jūros reikdavo labai atsargiai judėti, nes visur gulėjo žmonės.

Kai atėjo mano eilė maudytis apsidžiaugiau, nes buvo labai karšta. Taigi, ir jūroje buvo masė žmonių ir nubridus iki kažkurios vietos kur jau būtų galima bandyti plaukti aš visai šalia savęs plaukiantį š…. :( 

Pirma mintis buvo kuo greičiau bėgti į kitą pusę, tačiau ir  kitoje pusėje šiek tiek toliau plaukė š..

Tada jau aš net nepamenu kokiu greičiu aš pradėjau “irtis” link kranto..net nepamenu kaip aš ten išlipau, tačiau tai buvo paskutinis kartas kai Palangoje buvau Baltijos jūroje.. Po kelių metų mes nusipirkome žvejų namelį prie tos pačios jūros, bet ten, kur nėra daug žmonių ir visuotinių pliažų..

Niekada nepateisinsiu ir nesuprasiu tokių dalykų.. Niekada nesuprasiu ir to, kaip tėvai savo vaikams kai jie užsimano pajūryje į tualetą pasako: “Eik į jūrą..”.  Tai jau vaikai nuo mažens “žino” kur reikia viską daryti..

Siaubingai man gaila tos mūsų Baltijos jūros ruoželio per tokias visuotines valstybines šventes..jai reikia nemažai iškentėti.

O aš tik džiaugiuosi, kad yra ir kitų vietų pasaulyje, kur nėra tiek daug žmonių koncentracijos paplūdimyje, arba tie žmonės yra šiek tiek kitokio auklėjimo ir savo būtiniausius reikalus atlieka tam skirtose vietose.

Apie klientų elgesį dabar ir taupymo vajų būtų galima rašyti ištisas knygas, tačiau šiam pirmadieniui galbūt užteks ir kažkur interneto platybėse klajojančio anekdoto.

“…Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
 - Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti
 kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors…
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai…
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.
Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu – pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
- Gerai, prašau, – perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki… Jis atidaro dėžutę, o ten – pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!
- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!
Pardavėjas:
- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi daugintis…”

Turbūt niekas kitas, kaip tik mūsų klasikas J.Erlickas, negali taip taikliai, subtiliai aprašyti tokią ” pavojingą” daugeliu girdėtą gyvenimišką situaciją:

Jaukumas
Grįžęs namo, rūbų spintoj randu kažkokį poną…
Tyliai užveriu duris ir ilgai stoviu kitoj pusėj. Širdin smelkiasi tylus
džiaugsmas.
Kitur taigi blakės, tarakonai įsimeta…
Vadinas, čia geri namai.

Jaukinimas
Kitąsyk grįžtu namo, atidarau spintos duris – pono nėr… Tampa liūdna.
Gal kitur jam geriau? Bet gal išėjo tik maisto pasiieškot? Padedu spintoj
duonos ir lašinių, pastatau degtinės butelį. Gal sugrįš…

Moksliniai tyrimai
Apžiūrėjęs spintą, neradau durų į lauką. Todėl man mįslė, kaip ten atsiranda
žmonės.
Bet ar man tokias mįsles spręst? Spintų pasaulis… Pėdkelnių pasaulis… Tai
vadinamieji paraleliniai pasauliai. Ten kitokie dėsniai.
Todėl kitąsyk jau nebesistebiu spintoj radęs poną su žmonos pėdkelnėm
rankoj.

Švelnumas
Vėl grįžtu iš kelionės… Ilgai stoviu miegamojo tarpdury, žiūrėdamas, kaip
jie kruta po antklode. Norisi kilstelt ir pasižiūrėt, kas ten vyksta. Bet
nedrįstu.
Žmona – mano. Bet vyras tai – svetimas! Nežinia, ką pagalvos.
Panašu, lyg būtų kokią brangenybę radę ir negalėtų pasidalint. Tik kad nieko
tokio pas mus nėr…
Atsargiai įlipu į spintą ir užsidarau. Jei norės, vėliau patys papasakos.

Viršenybė
Atrodo, jau švinta. Pabeldžiu iš vidaus.
- Kas ten? – niurna ponas. Maniškė numoja ranka.
- Kas ten bus spintoj…
Ponas ropščiasi iš lovos, žiovaudamas dūlina į tualetą. Aš išlipu iš spintos
ir, demonstratyviai pakėlęs užpakalinę koją, lieju ant fikuso.
Tepajunta, kas čia šeimininkas.

Visoms moterims iki skausmo pažįstamas vaizdelis ” iš gyvenimo”.. 

Na, o vyrams šis juokelis bus visai nejuokingas.

“..Kodėl tu lovoje? Sergi? O visai gerai atrodai. Labai valgyti noriu. Tu gulėk, gulėk. Aš pats viską pasidarysiu. Kur pas mus makaronai? Dėžutėje? Kurioje – čia jos penkios. Tu nesikelk, aš pats surasiu. Ne, šitoj miltai..Šitoje cukrus..Koks skirtumas ką išpyliau? Kruopos kažkokios.

Kam atsikėlei? Aš pats sutvarkysiu…Nesijaudink ir eik į lovą. Kur atidarytuvas? Stalčiuje nėra. Vėl atsikėlei?

Tu juk sergi. O, kur suradai? Aš ten du kartus žiūrėjau. Eik, aš viską padarysiu pats…Ar pas mus yra jodo? Subintuok man prašau pirštą. Atsargiai, labai skauda! Galva sukasi, einu prigulsiu. Analgino atnešk. Išjunk televizorių. Pradaryk langą. Ne, kiaušinienės nenoriu, geriau blynus.

Uždaryk virtuvės duris, ligoniams reikia ramybės..”

Na,ką čia ir bepridursi.. :) Belieka tik palinkėti niekam nebesirgti.

Štai taip kažkas juokaudamas ( o gal ir nelabai ) pavaizdavo kultūrinius skirtumus valdant organizacijas ir darant biznį.

Įdomu būtų pamatyti kokią schemą turėtų Lietuva. :)

Ir vėl nepaprastai šmaikštus skaitalas, kurį atsiuntė draugai emailu. Juokiausi, juokiausi ir dar kartą juokiausi..

Kad ir kaip apgalvotai čia viskas parašyta, neskatinu to daryti “in real life”…lai lieka tai tik malonus juokelis.

KODĖL BŪTINAI REIKIA SKATINTI VARTOTI ALKOHOLINIUS GĖRIMUS DARBO METU:

1. Atsiranda stimulas eiti į darbą.
2. Mažėja stresas.
3. Tarpusavio bendravimas tampa patikimesnis.
4. Retėja skundai dėl mažo atlyginimo.
5. Prasmingiau naudojamas darbo laikas, nes atsiranda galimybė pagirioms.
6. Darbuotojai sako tai, ką galvoja, o ne tai, ką nori išgirsti valdžia.
7. Mažėja šildymo išlaidos.
8. Mažėja tarnybinių automoblių poreikis.
9. Kyla moralinis pasitenkinimas darbu.
10. Mažėja atostogų poreikis: personalas labiau linkęs eiti į darbą.
11. Gerėja subjektyvus kolegų vertinimas darbe.
12. Viršininkas lengva ranka dalija premijas, nes jos čia pat ir pasilieka.
13. Pavaldiniai užsibūna iki vėlumos darbe, nereikalaudami mokėti už viršvalandžius.
14. Visi atvirai išsako savo idėjas ir pasiūlymus.
15. Po kelių taurelių visi noriai sutinka dirbti daugiau ir geriau.
16. Dingsta įprotis išgerti daugiau per pietų pertrauką.
17. Nerišlus murmėjimas visų priimamas kaip dalykinis bendravimas.

:)

Ir vėl kažkoks labai jau smagus juokelis, atsiųstas draugų. :)

1. 6 valandą ryto keliesi, o ne eini miegoti.
2. Tavo draugai “tuokiasi ir skiriasi”, o ne “susitinka ir išsilaksto”.
3. Į tave kreipiasi “jūs”. Ir be juokų.
4. Iš namų išeini su skėčiu ir jo niekur nepamiršti.
5. Sėdėdamas prie kompiuterio 90 proc. laiko dirbi.
6. MTV nebėra tavo mėgstamiausias televizijos kanalas.
7. Džinsai ir marškinėliai jau nebereiškia, kad tu gerai apsirengęs.
8. Vakarienė ir kino teatras – tai tau vakaro pabaiga, o ne jo pradžia.
9. Tu jau nebežinai, kada uždaromas tavo mėgstamas klubas.
10. “Čili” picerijoje valgai tik per pietų pertraukas.
11. Užsiimti seksu ne lovoje tau atrodo klaiki nesąmonė.
12. Vaistinėje dažniau perki aspiriną ir rūgštingumą mažinančius vaistus, o ne prezervatyvus ir nėštumo testus.
13. Tavo šaldytuve daugiau maisto nei alaus.
14. Vyresni giminaičiai nesidrovi tau girdint pasakoti nešvankius anekdotus.
15. Tai tu tampi tuo skambintoju į policiją, kai naktį pasigirsta tranki muzika.
16. Tu galvoji apie tai, ką veiksi po 2 mėnesių.
17. Tavo kambariniai augalai nevysta.
18. Tvarkyti namus tau tiek pat svarbu, kaip ir plauti automobilį.
19. Už vis brangesnį automobilį moki vis mažesnes draudimo įmokas.
20. Tu vis skaitai šį sąrašą, bandydamas rasti tai, kas tau netinka.

Kažkada gavau emailu tokį juokeli ir pamenu, kad juokiausi tikrai daug, beveik iš kiekvieno sakinio.

Juk nereikia būti visada tik rimtiems, koncentruotiems į verslą.. kartais labai smagu paskaityti ir tokią “tautosaką”..

“Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei
negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Kadangi tu nemoki greitai
skaityti, aš rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo
tik du kartus – iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau
tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali
nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas
pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis
yra virš kelių tūkstančius žmonių – valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo
Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė,
todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi – dėde ar teta. Sakė, kad jei
gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo, keistas noras savo
dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista
istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam
reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš
mašinos. Jei Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai
linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.

Tavo mama.

P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką. ”