Rasa Martens

Pardavimo politika arba apie klientus

Apie klientų elgesį dabar ir taupymo vajų būtų galima rašyti ištisas knygas, tačiau šiam pirmadieniui galbūt užteks ir kažkur interneto platybėse klajojančio anekdoto.

“…Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
 - Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti
 kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors…
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai…
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.
Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu – pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
- Gerai, prašau, – perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki… Jis atidaro dėžutę, o ten – pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!
- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!
Pardavėjas:
- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi daugintis…”

Apie “negražius” dalykus gražiai

Turbūt niekas kitas, kaip tik mūsų klasikas J.Erlickas, negali taip taikliai, subtiliai aprašyti tokią ” pavojingą” daugeliu girdėtą gyvenimišką situaciją:

Jaukumas
Grįžęs namo, rūbų spintoj randu kažkokį poną…
Tyliai užveriu duris ir ilgai stoviu kitoj pusėj. Širdin smelkiasi tylus
džiaugsmas.
Kitur taigi blakės, tarakonai įsimeta…
Vadinas, čia geri namai.

Jaukinimas
Kitąsyk grįžtu namo, atidarau spintos duris – pono nėr… Tampa liūdna.
Gal kitur jam geriau? Bet gal išėjo tik maisto pasiieškot? Padedu spintoj
duonos ir lašinių, pastatau degtinės butelį. Gal sugrįš…

Moksliniai tyrimai
Apžiūrėjęs spintą, neradau durų į lauką. Todėl man mįslė, kaip ten atsiranda
žmonės.
Bet ar man tokias mįsles spręst? Spintų pasaulis… Pėdkelnių pasaulis… Tai
vadinamieji paraleliniai pasauliai. Ten kitokie dėsniai.
Todėl kitąsyk jau nebesistebiu spintoj radęs poną su žmonos pėdkelnėm
rankoj.

Švelnumas
Vėl grįžtu iš kelionės… Ilgai stoviu miegamojo tarpdury, žiūrėdamas, kaip
jie kruta po antklode. Norisi kilstelt ir pasižiūrėt, kas ten vyksta. Bet
nedrįstu.
Žmona – mano. Bet vyras tai – svetimas! Nežinia, ką pagalvos.
Panašu, lyg būtų kokią brangenybę radę ir negalėtų pasidalint. Tik kad nieko
tokio pas mus nėr…
Atsargiai įlipu į spintą ir užsidarau. Jei norės, vėliau patys papasakos.

Viršenybė
Atrodo, jau švinta. Pabeldžiu iš vidaus.
- Kas ten? – niurna ponas. Maniškė numoja ranka.
- Kas ten bus spintoj…
Ponas ropščiasi iš lovos, žiovaudamas dūlina į tualetą. Aš išlipu iš spintos
ir, demonstratyviai pakėlęs užpakalinę koją, lieju ant fikuso.
Tepajunta, kas čia šeimininkas.

Kaip vyrai globoja sergančias moteris..

Visoms moterims iki skausmo pažįstamas vaizdelis ” iš gyvenimo”.. 

Na, o vyrams šis juokelis bus visai nejuokingas.

“..Kodėl tu lovoje? Sergi? O visai gerai atrodai. Labai valgyti noriu. Tu gulėk, gulėk. Aš pats viską pasidarysiu. Kur pas mus makaronai? Dėžutėje? Kurioje – čia jos penkios. Tu nesikelk, aš pats surasiu. Ne, šitoj miltai..Šitoje cukrus..Koks skirtumas ką išpyliau? Kruopos kažkokios.

Kam atsikėlei? Aš pats sutvarkysiu…Nesijaudink ir eik į lovą. Kur atidarytuvas? Stalčiuje nėra. Vėl atsikėlei?

Tu juk sergi. O, kur suradai? Aš ten du kartus žiūrėjau. Eik, aš viską padarysiu pats…Ar pas mus yra jodo? Subintuok man prašau pirštą. Atsargiai, labai skauda! Galva sukasi, einu prigulsiu. Analgino atnešk. Išjunk televizorių. Pradaryk langą. Ne, kiaušinienės nenoriu, geriau blynus.

Uždaryk virtuvės duris, ligoniams reikia ramybės..”

Na,ką čia ir bepridursi.. Belieka tik palinkėti niekam nebesirgti.