Ar žinojote, kad nusipirkę bilietus koncerte sėdėti antroje eilėje, galite atsidurti ketvirtoje ir Jums organizatoriai paaiškins, kad Jūs sėdite ne 4 ( kaip yra realybėje), bet antroje, nes pirmosios dvi vadinasi “A” ir “B” ? Tačiau vadink jas kaip nori, realiai tai 2 eilės atsiradusios prieš pirmąsias. O kaip būtų jei atsirastų visa abėcėlė?

Žodžiu, apie viską nuo pradžių.  Bilietų portale www.bilietai.lt nusiperku bilietus į Moros Godoy ir Argentinos tango teatro koncertą Vilniuje, Kongersų rūmuose. Antrą eilę pasirenku tam, kad sėdėtume kuo arčiau ir galėčiau matyti kojų judesius, akis ir  pajustume visą energiją. 2 bilietai kainavo 406lt., t.y. žmogui 203lt.

Jau įėjus į salę pamatome, kad priekyje yra pristatyta 2 paprastų kėdžių eilės. Ten sėdasi žmonės.  Visi sėdintys realiai pažymėtose pirmose eilėse dairosi ir šnabždasi, kad kažkas čia ne taip. Aš bent jau raminuosi tuo, kad esu pakankamai aukšta ir renginio metu kažką matysiu, tačiau šalia sėdinčios labai smulkaus sudėjimo moterys nebemato beveik nieko, nes priekyje sėdi aukšti ir stambūs vyrai.

Pertraukos metu moterys eina skųstis renginio organizatoriams, kompanijos “Show Gate” atstovams, tačiau šie paaiškina, kad perkant bilietus turėjo pasakyti, jog bus pristatomų eilių. Joms nepasakė niekas. Man taip pat, nes pirkau bilietus internetu.

Nematome daug ko, bet vistiek įspūdis puikus..

 Taigi, šiandien bandau pasiaiškinti ar normalu tokie dalykai ir paskambinu organizatoriams, t.y. “Show gate” atstovams. Vaikinas man paaiškina, kad čia viskas normalu. Internete irgi turejo matytis pilkai pažymėtos eilės, kurių pradžioje bilietų nebegalima įsigyti. Tos “A”, “B”, o gal kada ir “C” eilės įjungiamos į prekybą ir pristatomos salėje, kai būna parduoti visi bilietai, t.y. susirinkusi pilna salė. 

Suprantu, tai biznis: apie 60 vietu, po 200lt…gaite paskaičiuoti patys..Bet jei aš turiu daug svečių restorane ir matome, kad neturėsime užtektinai  mėsos visiems iškepti steiką, nepradedu pjauti steikų per pusę ir nunešus svečiui sakyti, kad žinote, jūsų daug norinčių, tai jums už tuos pinigus duosime mažiau, o pasiūlau svečiui kitą patiekalą arbą ateiti kitą kartą…Juk panašiai mums buvo su vaizdu, kurio tik pusę mums pasiūlė už tą pačią kainą. 

Vaikinas pasako, kad mums dar pasisekė, nes anksčiau nei taip pilkai jie vietų nežymėdavo, bet labai jau daug kas skundęsi, tai dabar įvedė tokią žymą.. Žodžiu, aš tos žymės nemačiau. Man kaip paprastam žmogui, 1 eilė reiškia 1, 2 reiškia 2 ir t.t… Tai, kad tu perki bilietą labai anksti ir už jį užmoki iš anksto irgi pasirodo nėra privalumas, nes perkant paskutinę minutę gali gauti dar geresnes vietas..

Kalbėjome su vyru, kad Vokietijoje toks bajeris nepraeitų taip paprastai ir organizatoriams tektų daryti nuolaidą už tokį vietų pakeitimą.

O Lietuvoje pasirodo tai visai normalu, niekas neisikundžia į vartotojus ginančias instancijas. Nesiskųsiu ir aš, tačiau ateityje labai atsargiai rinksiuosi bilietus.

Manau, kad čia ir online bilietų pardavimo portalai, kaip organizatorių partneriai šiek tiek nukenčia, nes tai pakerta pasitikėjimą jais. Juk tai sudaro prielaidas manyti, kad galbūt perkant bilietus kasose žmonės būtų informavę tiksliau.

Kaip dažnai vaikystės prisiminimai būna tarsi stebuklingi, o paskui stebuklų turbūt vis mažėja..

Prisimenu kai buvau dar labai maža ( negaliu prisiminti metų..5-7 gal..) mano Vilniuje gyvenantys seneliai, tiksliau močiutė vis vesdavosi mane į operos ir baleto teatrą. tai prilygdavo stebuklui iir tikrai ne dėl per pertraukas valgomo nuostabaus karšto šokolado. Nors gal jis musm visiems ir dabar užtat toks skanus, jog tai vistik vaikystės prisiminimai. Kaip ir multikai “Na, palauk”, limonadai “Baikalas” ar  žalios spalvos “Tarchunas”.

Pamenu buvau tada balete “Kopelija”. Sėdėjome netoli scenos. Visos pieštos spektaklio dekoracijos man atrodė kaip tikras pasaulis, į kurį mes nusikėlėme. Ir dabar prieš akis stovo Loretos Bartusevičiūtės figūra, ryškiai salotinė suknelė, jos rankos.. Man tada ji atrodė nuostabi princesė. O va lėlių meistro Kopelijaus, kuris atrodė senas, baisiai apsirengęs ir blogas aš labai bijojau.. :) Tačiau įspūdis buvo begalinis.

Neseniai buvome nuėję į Operos ir baleto teatre statytą baletą “Kopelija”.

Gražu, naujoviška, puikūs atlikėjai, nuostabi muzika, drabužiai apgalvoti ir gražūs. Viskas tarsi perfect ir suvokiu, kad įdėta nepaprastai daug darbo, kad būtų sėkmė.

Sėdime centrinėje ložėje, visi aplink pasitemę, ploja tada kai galima ir reikia, per pertrauką vaišto koridoriuje ir geria šampaną..

Aš vaikštau ir mintyse savo močiutei dėkoju už tą stebuklą, kurį ji man padovanojo tada, kai buvau vaikas. Juk galėjo nesivesti vaiko į spektaklį, o nueiti su drauge..

Mano mintyse tikroji “Kopelija” vistik išliks tas senesnis pastatymas. Suprantu, kad negaliu objektyviai vertinti..net ir nenoriu..šioje vietoje pasiliksiu prie savo pasakos.

Perfekcionistas, reiklus, bet labai mylintis žmones. Toks buvo Freddie Mercury, tačiau šitą žino visi, kad bent kiek juo domėjosi.

Perskaičiau buvusio Freddie Mercury asmeninio asistento Peter Freestone knygą apie Mercury beveik vienu įkvėpimu.. Peter dirbo ir buvo su juo kartu beveik 12 metų, bet nebuvo meilužiais. Jis buvo ir paskutinėmis Mercurio gyvenimo akimirkomis.

Knyga prasideda veikėjų, realių žmonių pristatymu, tarsi turiniu, kuris paaiškina kas jie buvo ir kokiu kampu susiję su Mercury. Baigiasi knyga taip pat tokiu pačiu turiniu, tik baisumas yra tame, kad prie daugelio, kurie pradžioje buvo pristatomi kaip dainininko draugai ir meilužiai šį sykį parašyta- DEAD (miręs). Tai labai sukrečia.

Tai va, dar keletas dalykų:

• Mercury ypač atsakingai rindavo CD viršelį, nes jam būdavo labai svarbu. Jis sakydavo- o juk kai matai po Kalėdų eglute daug dovanų, tai vis tik pirmiausia paimi tą, kuri gražiausiai supakuota.
• Įrašinėjant albumus beveik viskas vykdavo improvizacija. Jie nebūdavo prisiruošę visų tekstų, visų melodijų. Darbas susitelkus, studijoje duodavo dažniausiai geriausius vaisius.
• Mercury mėgdavo dovanoti draugas, giminėms brangias dovanas, tačiau niekada nekviestavo į savo šventes ir draugų, ir giminių kartu. Tai buvo tarsi atskiri pasauliai.
• Kalėdos jam būdavo tarsi atvirų durų diena- į jo namus rinkdavosi nuolat visi draugai, kas žinodavo apie tai, nebuvo nustatoma fiksuotas vakarienės laikas, tačiau Mercury Kalėdos būdavo tarsi diena, kai susitinka draugai, kurių galbūt netgi visus metus nebematei. Ateiti galėjo visi.
• Peter mano, kad Mercury per visą gyvenimą nuo pradžios iki galo perskaitė vos 2 knygas- viena pasaulinis gėjų barų gidas, o antroji toks pats gidas, tik skirtas vien JAV.
• daugelis pasaulyje galvoja, kad daina “The Show Must Go On” sukurta jau paskutinėmis Mercury gyvenimo akimirkomis, tačiau tai nėra tiesa. Taip, ji sukurta, kai Mercuty žinojo, kad tai bus jo paskutinis albumas, bet jis net ne pats rašė žodžius. Ir kai atsitiko bėda, ši daina tapo labai pranašiška, dainos žodžiai įgavo kitą prasmę. O jei mirties nebūtų buvę, tai ši daina turi gana pergalingą toną.

Šiandien gavau laišką nuo porelės iš ateities, kuri prisimena ir man pasakoja apie įvykius, kurie dar tik bus.. Gal tos didelės pūgos atnešė mums stebuklingas galias? Paskaitykite patys..

“Su automobiliu įvažiuojame į Vilniaus senamiestyje esantį erdvų vidinį kiemą.

Kiemas apklotas balto puraus sniego, o didingos pastato kolonos spindi nuo įvairiaspalvio apšvietimo. Palikę automobilį einame link restorano. Terasoje dega laužas, linksmai nusiteikusi restorano svečių porelė išėjusi parūkyti šnekučiuojasi ir gurkšnoja Porto vyną….. pro besivarstančias restorano duris girdėti skambanti saksofono muzika, o šalia esančios virtuvės kepamų kepsnių kvapai vilioja sugrįžt atgal prie stalo. Buvome  nusiteikę suvalgyti skanų kepsnį su argentinietiško vyno taure. Gyva muzika ir visiems patiekalams 15% šventinė nuolaida, kuždėjo: imk sultingą, minkštą limuzino steiką ir kas gali būti geriau? …. bevartant meniu saksofonistą pakeitė pianino melodijos ir…..  šį kartą nutarėme pasinaudoti išskirtiniu Valentino dienai sukurtu meniu, nes mums jis pasirodė netradicinis ir tikrai neapsirikome:

Vietoj tradicinės šampano taurės – sausas Portas su toniku ir rojaus obuoliukais

Aštrių krevečių užkandis ir portugališkas Vinho Verde

Figos su „Foie gras“  ne su  vėlyvo skynimo vynuogių derliaus vynu kaip įprasta, o su baltu Porto vynu..

Prieš kepsnį šaukštelis šerbeto…

Antienos kepsnį sudorojome užgerdami sodriu raudonu vynu ir jau tada buvome išsišiepę iki ausų J

Nesame dideli desertų gerbėjai, bet juodasis šokoladas su 10 m. Porto vynu – gėris….

Šalia sėdintis vyras džiaugėsi limuzino kepsniu, bet mes sugrįšime to kepsnio kitą kartą, o Valentino dieną atšvęsti portugališkai ne kasdieną gi…

Galite mums paskambinti, papasakosim smulkiau: 8-699-16781

                                                                               Porelė gerbėjų iš ateities

Dar priminsiu kad: visiems patiekalams per Valentino dieną buvo 15% nuolaida, o specialiai šiai dienai sukurto meniu kaina 127,50Lt.

Vietas rezervuoti galima: 852121389 , 8-699-16781 , linas.g@mabre.lt

 Geros artėjančios Valentino dienos šventės!”

Šiandien apie Jūratės Ražkovskytės knygą “Gintarė Karaliūnaitė.Nebaigtas romanas”.

Šitą knygą nusipirkau matyt dar ir dėl to, kad tai žurnalo “Žmonės” įžymių žmonių biografijų serijos leista pirmoji knyga.

Neesu šios daininikės gerbėja ir žinau vos kelias jos dainas, tačiau vistiek buvo įdomu paskaityti biografiją žmogaus, kuris vos 30 metų.

Taigi, nieko gero ir nesitikėjau, tačiau buvau pozityviai nustebinta. Man patiko tai, kad knygoje gali atrasti šiek tiek kitokią Gintarę nei ji yra viešumoje. Ji čia daug gilesnė, įdomesnė ir priimtinesnė.

O kokia ji atvira..wow..tik man kažkaip užsifiksavo visai kiti atskaitos taškai, nei buvo skelbiama žiniasklaidoje reklamuojant šia knygą ( romanas su R.Janavičiumi, avarija, skyrybos su vyru ir t.t. ). Man daug labiau įstrigo jos pasakojimas apie santykius su močiute, mama ir su savimi, pamąstymai apie jos gyvenimo verybes.

Knyga visai smagiai skaitosi ir jei nežinotum, kad tai biografija, tai galėtų būti visai linksmas vasarinis romanas, kuriuos leidyklos leidžia specialiai vasaros sezonui skaityti prie jūros ar pasiimti į lėktuvą.

O juk taip ir atsiranda daug knygų..aprašomas savo gyvenimas, tačiau neišdrysti prisipažinti, kad tai tu, arba neesi toks įžymus, kad prisipažinus tai tą knygą koks nors leidėjas imtųsi spausdinti. Tada pavadini tai romanu ir kartais Tavo gyvenimo istorija tampa tokia populiari, kad pagal ją net gi statomi filmai.

Antradienį rašiau apie moteris valdžioje, o šiandien noriu šiek tiek apžvelgti biografines knygas, kurias daugiausia Lietuvoje taip pat rašo moterys.

Taigi, paskutiniu metu skaičiau jų nemažai, nes pas mus tarsi banga naujų lietuviškų knygų, kuriose kalba moterys.

Taigi, Birutės Dambrauskaitės knyga “Esu, kokia esu” man buvo įdomi tuo, kad ši moteris sugebėjo kalbėti gana atvirai ir parodyti save ne vien tik baltomis spalvomis.

Knygos stilius gana lengvas, perskaitai ją per 2 val., tačiau mąsčiau apie ją gana ilgai.

Mūsų katalikiškoje ir labai konservatyvioje visuomenėje prisipažinti, kad darei abortą yra labai drąsu. Turbūt tik išskirtinį talentą bei garbingą amžių turintis žmogus tai gali padaryti ir nebūti galutinai pasmerktas ir “užmetytas akmenimis”.  Gerai, kad toks gerbiamas žmogus kaip Birutė Dambrauskaitė “užgriebė” šią temą ir paanalizavo moters dramą tokioje situacijoje.

Man taip pat labai patiko jos prisipažinimas apie viršsvorio problemą. Ji aktuali beveik kiekvienai moteriai, tačiau dainininkei ta problema buvo visą gyvenimą ir dabar kai ji numetusi labai daug svorio apie tai ji kalba su šypsena. Tik va niekaip nesuprantu to, kad iš jos storumo labai šaipydavosi vyras..

Kitas įdomus momentas man buvo jos prisipažinimas, kad vyras nebuvo patenkintas žmonos daroma karjera. Jos pasakojimas apie nuolat persekiojamą baimę ir bandymą padaryti špagatą tarp šeimos ir darbo toks artimas kiekvienai moteriai. Nors man asmeniškai tai nėra aktualu, tačiau tai verčia pamąstyti apie daugelį mūsų mamų, kurios turbūt dėl šeimos atsisakė dalies SAVĘS.

Mano vyras prisimindamas viešbučio “Lietuva” 22 aukšte esantį barą pasakoja ir apie ten matytą bei girdėtą  B.Dambrauskaitę. Iki šiol jis ją prisimena ir sako, kad tada jausdavosi, kad ji bene vienintelė ten buvo TIKRA.

Tokia ji atrodo ir skaitant knygą.

Praėjusį šeštadienį buvau TV3 projekto “Šok su manim” transliacijoje. Prisiminiau senus gerus laikus, kai mes kiekvieną šeštadienį jau nuo pusiaudienio būdavome LTV ir laukdavome vakaro.

Žinoma, atėjau palaikyti savo buvusio šokių partnerio Artūro, kuris šą kartą šoka su labai gražia mergina Aiste. Man buvo smagu ir tai, kad tą vakarą buvo šokama rumba ir kvikstepas- šokiai, kuriuos mes projekte per LTV “Šokių 10″ šokome pirmą vakarą. Rumba visada žada gražią, jausmingą muziką, o kvikstepas linksmybes.

Taigi, ši laida man patiko labiau nei praeitą šeštadienį. Ji buvo linksmesnė, vedančiųjų ir komisijos sąmojis buvo daug subtilesnis ( na, išskyrus I.Valinskienės pavadinimą “Pirčiupių motina”).

Artūras su Aiste šoko kvikstepą. Muzika linksma, jie abu labai gražūs ir šoko man labai gražiai, tačiau iš komisijos gavo pastabų. Žinoma, kai žinai, kad Aistė buvusi balerina, jai reikalavimai ir keliami aukštesni, tačiau kaip pora man jie puikūs.

Gražiausia rumba matyt iš tiesų buvo Dievydo ir Šorenos, tačiau man asmeniškai drabužiai buvo visiškai nepriimtini. Matyt esu labai jau konservatyvi, tačiau šokiuose man gražu suknelės, sijonai ( nors pati gyvenime labiausiai už viską mėgstu džinsus).

Užtat Ingos Krukauskienės suknele buvo nuostabi- paprasta, bet labai elegantiška ir tinkanti rumbai.

Po laidos dar su Inga diskutavome, kas gi atsitinka, kad gyvenime per sunkumus prasibraunantis,nebijantis publikos ir galintis kalbėti konferencijoje prieš 1000 žmonių žmogus, išėjęs ant parketo jaučia tokį didelį nerimą, kad nevaldo savęs?

 Ar tai nėra perfekcionisto požymis?

Jei negali padaryti perfect, tai iš vis nedaro?

Juk suvoki, kad būtent šokiuose negali būti perfect, nes tai reikalauja ilgų intensyvaus darbo metų treniruojantis, o šiame projekte laikas treniruotis yra labai ribotas. Ir tada reikia iš viso to imti tik malonumą, kaip pvz. Blekaitis, kuris džiaugiasi, kad yra ant parketo, juda ir stengiasi, nors juk realiai suvokia, kad šokis nebus pagrindinis jo koziris šiame projekte.

Ech, sėkmės jiems visiems čia..

Į mano vienos iš mėgstamiausių atilkėjų koncertą Varšuvoje vykau autobusu.  Tikrai tik dėl kelių atlikėjų šiame pasaulyje tai daryčiau..

Norėjosi pajusti kaip jaučiasi tikrieji fanai, kurie į mėgstamo atlikėjo koncertus keliauja nepaisant ilgos kelionės autobusu, ilgo laukimo stadione..

Buvo smagus patyrimas.. :)

Ypač buvo smagu po koncerto, kai masės žmonių ilgai ėjo gatvėmis prie savo automoblių ir grūdosi miesto transporte, mes ramiai priėjome iki mūsų laukusio autobuso ir ramiai užmigome..o ryte jau pabudome Vilniuje..

Madonna buvo nuostabi kaip visada. Manau, kad ją pakartoti nepavyks niekam.

Ir ją arba myli, arba jos nekenti.

Ji ir šiame koncerte provokavo savo apranga, tačiau visi sutiks- tiek energijos ir jėgos turėti ir sugebėti ją perteikti visiems- išskirtinė dovana. Madonna tiesiog šėlo!!! O ji tą dieną buvo savo 51-ojo gimtadienio išvakarėse.

Kai matai ją suvoki, kad darbu ir pasišventimu yra viskas įmanoma pasiekti. Tai moteris, kuri ir koncerto metu pakartojo- I LOVE MY JOB ( aš myliu savo darbą).

Įpatingai jautrus momentas buvo tada, kai Madonna prakalbo apie savo gimtadienį. Daugelis lenkų fanų buvo su baltomis iš popieriaus iškirptomis širdimis ( jie matyt buvo spaudos ir kitų komunikacijos priemonių pagalba ar kitaip visi tai susiorganizavę, nes mes lietuviai pvz.to nežinojome). Žodžiu, visa publika iškelusi baltas širdis sveikino ją su gimtadieniu ir tada ji pamatė dar vieną plakatą, kuriame parašyta- “YOU CHANGE MY LIFE” ( tu pakeitei mano gyvenimą). Madonna tada sako:

- Kai aš matau tiek jūsų akių ir šypsenų- galiu drąsiai pasakyti tą patį- YOU CHANGE MY LIFE. Ir dar.. tai geriausia dovana mano gimtadienio proga.

Ir tada ji dainavo vieną savo baladę, kuri yra gana liūdna, bet labai graži- “You must love me”. Tai daina parašyta Andrew Lloyd Webber miuziklui “Evita”. Esu skaičiusi knygoje apie Madonną, kad šis muziklas jai buvo visom prasmėm labai svarbus- kaip aktorei, kaip muzikei ir šiaip kaip moteriai.

Man žinoma šita daina buvo tokia netikėta išgirsti koncerte, nes ji man pati gražiausia ir nuoširdžiausia iš jos dainų, tačiau visiškai nėra tokia populiari ir žinoma kaip kitos, dėl to niekada nesitikėčiau, kad ji įjungs ją į pasaulinį savo turą..

Žodžiu, ir šita mano svajonė išsipildė.

Man buvo įdomu pamatyti kaip viskas funkcionuoja, kai vienoje erdvėje  yra daugiau nei 70.000 žmonių. Visa logistika, apsauga ir netgi aprūpinimas maistu, gėrimais suorganizuota puikiai ir labai profesionaliai. Žmonių masė, bet nei vieno mušeikos, nei vieno pikto..viskas ramiai ir dėl vieno tikslo- MADONNA.

Ir jos pamiršti turbūt negalės niekas kas ją matė..

Šiandien vakare vėl terasoje gros saksofono muzika ir bus nuostabus meniu.

Tačiau norėjau papasakoti vieną gražų nutikimą, nutikusį praeitą ketvirtadienį ir sujaudinusį daugelį mūsų restorano darbuotojų..

Man rodos, kad mes tik galime prisiminti savo tėvus šokančius restorane, vakarienės metu, be jokios progos.. Dažniausiai dabar jau taip nebūna. Arba turi būti kažkokia didelė šventė, arba tai turi būti baras- klubas. Tada žmonės šoka..O šiaip restorane turbūt nemačiau jau kokia 20 metų..

Taigi, tą vakarą gražiai temo, restorane ant stalų kaip ir visada degė žvakutės, ant žalios mūsų pievelės grojo graži ir romantiška saksofonisto Vytauto Mockūna atliekama muzika..ir staiga viena pagyvenusių žmonių porelė pakilo nuo savo staliuko ir pradėjo šokti..Tos akimirkos žavesio matyt nepamirš ilgai tiek kiti svečiai, tiek visi darbuotojai..

Ta elegantiška pora buvo mūsų viešbutyje gyvenantys prancūzai..

Taigi, visiems romantikams šios savaitės pabaigos ( šiandien ir ryt nuo 18 val.) mūsų terasos grilio meniu:

Užkandis
Skrudinta poliarinė duonelė su sardinijos paštetu

Karštas užkandis
Mini aštuonkojis su cukinija ir citrina ant iešmo

Karšti patiekalai
Ėriuko nugarinė ir baklažanų suktinukai su olandišku padažu, pagardintu mėtomis
Sviestažuvės filė, marinuota su apelsinais ir pipirais su moliūgų griežinėliais nuo griliaus

Desertas
Jamaikos bananai su ledais ir romo skonio karamele

Meniu kaina: 89,90 Lt.

Vasarą daugelis atostogauja, tačiau tie, kurie lieka Vilniuje, vakarais tikrai nori pasimėgauti gera muzika bei puikiu maistu. Juk vasara pas mus tokia trumpa..

Mano svajonė visada buvo tai, kad “Haziendoje” vyktų  muzikos vakarai, kuriuose skambėtų ne tik profesionali ir nuostabi muzika, bet ir būtų galima ramiai pabendrauti su draugais prie taurės vyno be jokių įsipareigojimų tik klaustyt ar tik valgyti..

Taigi, ir liepos 9 dieną, 20 valandą, restorano  lauko terasoje koncertuos nuostabus džiazo duetas- V.Labutis&E.Kanevičius.

Šio dueto debiutas įvyko Birštono džiazo festivalyje 1994 metais. Nuo tada ansamblis periodiškai  koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.2005m.išleido CD “Concerto Grosso“.

Vakaro metu galėsite paskanauti terasoje ant grilio kepamų užkandžių, kepsnių, mėgautis vynu už specialią kainą..
Būtinai rezervuokite staliuką, nes vietų skaičius ribotas.
Telefonas rezervacijai: 8-699-16781 arba +370 5 2121389.

Daugiau informacijos apie atlikėjus:

VYTAUTAS LABUTIS (1960) – Lietuvos džiazo muzikantas-multiinstrumentininkas, grupių lyderis, kompozitorius. Groja įvairių rūšių saksofonais (altiniu, tenoriniu, sopraniniu, baritoniniu) bei bosiniu klarnetu, o taip pat klavišiniais (neretai daugiau nei vienu instrumentu tuo pačiu metu). Išsiskiria plačiais kūrybiniais interesais, universalumu ir lankstumu, bei kuriamos muzikos konceptualumu, emocionalumu ir savitu stiliumi, sujungusiu džiazo, folk, akademinės, eksperimentinės ir alternatyviosios muzikos raišką.

EUGENIJUS KANEVIČIUS (1959) – kontrabosas, bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos atlikėjais: T.Kutavičiumi, L.Mockūnu, A.Gotesmanu, S.Sasnausku, P.Vyšniausku, A.Jofe, groja V.Tarasovo “Lithuanian Art Orchestra” bei solo. Su įvairiais projektais bosistas dalyvavo daugybėje džiazo festivalių Lietuvoje ir užsienyje. E.Kanevičius ne tik griežia bosu, bet ir komponuoja – yra sukūręs dainų ir giesmių, muziką teatrui bei dokumentiniams filmams. Jis – vienas originaliausių Lietuvos džiazo kontrabosininkų, pasižymintis harmoniniu bei polifoniniu mąstymu, išsiskiriantis išradingomis ir originaliomis interpretacijomis.