Štai ir vėl prasidėjo naujasis mūsų šokių sezonas.
Pasibaigus Lietuvos šokių dešimtukui nenustojau šokti, tačiau tai būdavo tik vieną kartą per savaitę. Na, o vasaros metu buvome nusprendę visiškai to nedaryti. Gaila, kad aš neturiu galimybės toliau šokti su Artūru, tačiau tam tikra prasme tai yra ir gerai, nes su profesionalu šokti yra daug lengviau, o man norisi išmokti šokti universaliau. Žinoma, Artūras man visada išliks pats geriausias šokių partneris, nors ir buvo man labai griežtas. :)
Man buvo labai svarbu tęsti tai ko mokiausi, todėl su draugais susiorganizavome grupelę, įkalbėjome mokytojus ( mielas Vadimas ir Daina ) ir vieną kartą per savaitę turime tokį laisvalaikį. Man labai smagu, kad grupėje yra visi draugai, ji nedidelė. Ateiname beveik prabėgus darbo savaitei ir visi nepaprastai džiaugiamės ne tik, kad galime šokti, bet ir pamatyti vieni kitus. Kitu atveju, mes net nerastumėme laiko vienas kitam susitikti, nes vis būtų neatidėliotinų darbų, o čia.. šokiai, kurie užvaldo ne tik kūną, bet ir širdis. Aš toje grupėje esu ta, kuri kelia daugiausiai triukšmo ir nežiūri į tai labai rimtai, nes prisiminus mano mokymąsi šokti televizijoje, man čia tikrai tik smagumas. Televizijos projekto metu, mes “dirbome kaip arkliai”, nepaisant to, kad tai buvo labai malonu. Tačiau kiek buvo streso, nes laiko ruoštis nebuvo daug, o šeštadieniais tiesioginis eteris artėdavo sparčiai.
Mano širdyje šokiai turbūt jau visam laikui pasiliks labai svarbioje vietoje. Mėgstu dabar važiuoti į varžybas ir stebėti kitus, šokti toliau, kai klausau muziką galvoju kokiam šokiui ji tiktų..
Ir tikrai galiu pasakyti, kad šokti gali kiekvienas..