Tęsiant sekmadienio eilėraščių temą…
( pradžia mano BLOG’e buvo 2008 08 31 )
Dainius
1991.07.15 **********************************
Rasai
smulkus lietus lyg ašaros
drėkina Tavo plaukus
laukinės žąsys kūkčioja
ir atsisveikindamos rauda…
aš mirštu su kiekvienu rudeniu
lyg tas pageltęs beržo lapas
kurį Tu pasistiebus nuskini
ir įsegi į savo plaukus
priimk savon širdy mane paklydusį
toje darganoje ir vėtroj
priimki gyvą arba mirusį
nejaugi ten neatsiras man vietos
žinau-ateis pavasaris
koks bus švelnus prisikėlimas
dabar ruduo-lietus lyg ašaros
ir tas beviltiškas laukimas…
Zinau, tai nera labai etiska publikuoti kazkada tau dovanota eilarsti. Tikriausiai vaikinas tai dare is sirdies ir jam visai nesinori, kad visi tai matytu. Vertinu tai kaip tavo tustybe ir pasiputima.
Mieloji, tas vaikinas kaip kuriuos siuos eilerascius yra sudejes i savo knygas, kurios isleistos ir kiekvienas gali jas nusipirkti.
Taigi,slepti jis pats nebuvo linkes. Be , jis poetas, o kaip zinia, jie raso tam, kad ju poezija skaitytu zmones.
O del “darymo is sirdies” tu teisi.
siame tinklalapyje daznai paskaitau poezija,man tai dienos atgaiva, tiesiog nuostabiu minciu randu,tiesiog nauji atradimai