![](http://www.martens.lt/wp-content/uploads/2008/12/668_silva_rerum_72dpi_rgb.jpg "\\"Silva rerum\\"")
Ką tik perskaičiau lietuvių autorės, Londone gyvenančios žurnalistės Kristinos Sabaliauskaitės knygą “SILVA RERUM”.
Visada mėgdavau Kristinos rašinius “Stliaus” žurnale apie madą, apie pasaulio virtuves ir prabangą, tačiau ši knyga man buvo naujas atradimas-kokia kitokia gali būti ši kūrėja. Ji studijuodama Baroko dailės istoriją nemažai laiko praleido Lietuvos ir Europos archyvuose prie XVII amžiaus istorinių šaltinių- laiškų, memuarų, testamentų. Kristina pati sako, kad ten rado tokių istorių, kurių netgi negalėtum sugalvoti turėdamas lakiausią fantaziją.
Man šita knyga dar patiko ir tuo, kad veiksmas vyksta Vilniuje, gatvėse, kuriose vaikščioju kasdien. Be to, knygoje nemažai kalbama apie žmonių santykius, meilę, kurie buvo tokie patys kaip ir dabar. Apie baliukus, kurie vykdavo tada ir dalykus kas būdavo jų metu. Nevengiama ir “gražių žodelių”. Knyga gyva.
Ką reiškia knygos pavadinimas? Lotyniškasis pavadinimas Silva Rerum, arba tiesiog Silva, kilo iš XVII-XVIII amžiuje mūsų kraštuose taip vadintų savaraščių šeimos kronikų, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą.
„Lietuvoje seniai, o gal ir apskritai neturėjome tokio stipraus istorinio romano, – sako leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė Agnė Jurčiukonytė. – Mūsų leidyklą nustebino šiomis dienomis nepopuliaraus žanro renesansas K. Sabaliauskaitės kūrinyje. Tai, kad autorei romane pavyko suderinti autentiškus faktus, šeimos dramą, kultūrinę Žemaitijos ir Vilniaus aplinką, perteikti epochos dvasią ir svarbiausia sukurti fatališką meilės istoriją, yra neabejotinas talento ir didelio darbo įrodymas. Visa tai papasakota tokiu patraukliu stiliumi, kad nepaliks abejingų net ir tų, kuriems XVII a. yra nei šilta, nei šalta“.
Is sono ziurint ,daug kas atrodo kitaip.uztat ,kai zmogus gyvena londone ,jo mintys tampa kitokios.Vertinu ir labai gerbiu zmones,kurie savo idomias mintis ne tik turi sau,bet ir pasidalina su kitais.Labi sudominot,Rasa.aciu Jums.O galejot perskaityti ir niekam nesakyti.Dabar tikrai leksiu ir ieskosiu,ir skaitysiu.Aciu,JUMS,RETAS ZMOGELIUK!
Labai Jums aciu! As labai dziaugiuosi, kad yra zmoniu, kuriems nebaisu pasakyti grazu zodi, buti atviru.
Aciu, Rasa, uz taiklu skaitinio aprasyma!
“Silva Rerum”- tikrai nuostabi knyga, nuotaikų perteikimo stilistika visiškai nepanaši į tradicinį lietuviško romano ar kino žandrą, kur neretai kiekvienas vaizdinys persismelkęs perdėm gilia filosofija, tautiečiams būdingu mazochizmu. Kur, paprastai tariant, pilka ir sunku…
Skaityti sią nuotaikinga ir kartu dramatiska knygą patiks daugeliui: psichologijos, istorijos, meno gerbejams. Knyga tikrai nepasirodys nuobodi paprastą gyvenimo realybę, romantiką mėgtantiems skaitytojams.
Kas dar? Rašytoja pabandė imituoti aprašomo laikmečio kalbėseną. Tekste įterpta daug seniau vartotų vaizdingų žodžių. Gausu paaiškinimų. Sakiniai knygoje puošnūs, ilgi, neretai vingiuojantys per pusia puslapio. Knygą skaitydamas jauti, tarsi akimis klajotum po Vilniaus sv. Petro ir Povilo bažnyčios kupolus, iki begalybės grožėdamasis kiekvieno lipdinio detalėje paliktu amžininkų meistrystės tobulumu. Dar viena neįprasta detelė- knygoje beveik nėra tiesioginės kalbos. Bet, jos visai nepasigendama.
Drysčiau manyti, kad be visų istoriniais šaltiniais pagrystų aprašymų, kurie peikti ir liaupsinti skaitytojų, knygoje paliečiama viena svarbi aktualija- moterystės statusas Lietuvoje. Gal todėl, kad romano autorė yra Ievos dukra, taikliai aprašomos moteriškos išjautos, su visomis augimo, brendimo, pasirinkimų, savirealizacijos stadijomis. Tarp aprašomo laikmečio problemų, galima atrasti sašaukų su dabartimi.
Planuojantiems skaityti “Silva Rerum” linkiu geru emociju, malonaus “pasivaiksciokimo”po daugiau įvykių, nei daiktų mišką.