Antikos laikų filosofas Lucijus Anėjus SENEKA apie žmogaus norus:
” Nustokime norėti to, ko norėjome. Aš iš tiesų stengiuos senatvėje norėti (ne) to paties, ko norėjau vaikystėje. Mano dienos ir naktys, mano darbas ir mintys skirti vienam dalykui – stengiuosi padaryti galą senoms blogybėms.
Elgiuosi taip, kad viena diena man būtų tarsi visas gyvenimas. Dievaži, negriebiu jos lyg paskutinės, bet žiūriu į ją taip, tarytum galėtų būti paskutinė.
…Stenkis nieko nedaryti prieš savo valią. Kas besipriešinančiam prievartą, norinčiam – ne prievarta. Aš taip pasakysiu: mielai vykdantis įsakymus žmogus išvengia sunkiausios vergijos dalies-daryti tai, ko jis nenori.
Ne tas vargšas, kuris atlieka ką nors lieptas, bet tas, kuris atlieka nenoromis.
Tad nusiteikime norėti to, ko reikalauja aplinkybės, ir pirmiausia be liūdesio galvoti apie savo galą.
Gyvenimas visko turi pakankamai, bet mes godūs jo reikmių: mums atrodo ir visada atrodys, jog kažko trūksta. Ar pakankamai nugyvenome-nustato ne metai, ne dienos, bet siela.”
SENEKA”Laiškai Liucilijui”