” Jei man reiktų duoti patarimą, kuris galėtų susidėti tik iš trijų žodžių, aš pasakyčiau: Sakyk tik Tiesą. Jeigu patarimas galėtų būti iš ilgesnio sakinio, aš dar pridėčiau: ir taip daryk visada.
Mano tėvai mane mokė, kad Tu esi tiek vertas, kiek vertas tavo Žodis.”
Taip rašo Randy Pausch savo knygoje, apie kurią jau ne kartą kalbėjau savo dienoraštyje. Taikliau turbūt pasakyti apie Tiesą vargu ar galima.
Jis pasakoja apie Garbės kodeksą Virdžinijos Universitete, kuris egzistavo tarp studentų ir dėstytojų. Tai buvo Žodis. Ir pvz. jei studentas sirgo, ar dėl kokios kitos priežasties nabuvo egzamine, tačiau jis duodavo savo garbės Žodį, kad nekalbėjo apie užduotis su tais studentais, kurie tą egzaminą jau laikė- jis gaudavo visiškai identišką klausimyną ir laikydavo egzaminą.
Žmonės juk meluoja dėl to, kad jiems atrodo tai geriausia galimybė įdedant mažiausiai pastangų gauti tai, ko norisi. Tačiau tai tik trumpalaikė stategija.
Įdomiausia yra tai, kad beveik visi žmonės, kurie melavo, yra įsitikinę, kad jiems gerai pavyko netgi ir tada, kai tikrai aišku, kad taip nėra.
o jei mergina tavo turi šiek tiek viršsvorio, kas tau visiskai aišku nesvarbu, bet tavęs paklausia ar aš stora? :)
persifrazuok klausimą pagal savo lytį ;]
jei jau klausia ,,,ar as stora?”-tai tikrai svarbu klausianciajam.O atsakymas ,manau ,turi buti tik tiesa.
Neseniai skaiciau straipsni,kad vienas zymus sou pasaulio zmogus turjo silpnybe moterims su didziuliu virssvoriu.Kam kas patinka.
Kai as sveriau 37kg-atrodziau sau labai grazi,o vyrui-kaip is konclagerio.Tuo metu kaip tik state filma ir rinko masinems scenoms zmones.Tai jis vis klause,ar ne artiste ruosiuos cia buti?Na ,cia mes juokavom.Buvo liga prispaudus,kuri ,deja,nepasitraukia is musu gyvenimo.
Kartajs rodos meluojame bet wisiems wiskas ok, taciau kaj wiskas isajskeja netenki draugu, mylimu zmoniu, taciau kartajs be melo neimanoma
visi durniai
durniai