“…Ji mylėjo tą vyruką. Dirbo dėl jo. Būtų dėl jo padariusi viską. Kai kurios moterys tokios. Kai kurios meilės tokios. Dauguma meilių tokios, sprendžiant iš to, ką mačiau. Atrodo, kad širdis – perpildyta valtis. Kad ji nenuskęstų, išmeti už borto išdidumą, savigarbą, savarankiškumą. Po kurio laiko pradedi mėtyti žmones – draugus, pažystamus. bet ir to nepakanka. gelbėjimosi valtis skęsta, ir supranti, kad nugrimsi drauge. ”
Gregory David Roberts “Šantaramas”
