Visuotiniai laisvadieniai liepos švenčių proga man visada primena košmarišką nutikimą, po kurio aš niekada nesimaudau Palangoje, Baltijos jūroje.
Taigi, šios gražios mūsų valstybinės šventės proga turime visada labai ilgą savaitgalį, kurio metu visi kas tik gali traukia prie jūros.
Prieš keletą metų ( gal kokius 5 metus) aš taip pat su draugais, kurie turėjo didelį namą Palangoje nuvykau į ten. Susiruošėme eiti prie jūros išsimaudyti ir visi pasiėmę didelius rankšluosčius patraukėme į pliažą. Dabar jau nebegaliu tiksliai pasakyti kodėl mes ėjome į pliažą, esantį prie pagrindinio Palangos tilto, tačiau bet kuriuo atveju šita idėja buvo kaip kam lemtinga.
Jau nuėjus prie jūros pamatėme masę žmonių ir niekaip neradome vietos net pasitiesti mažo rankšluostuko ir prisėsti. Taigi, pasidėjome krepšiuką su rankšluosčiais ir vieni nuėjo maudytis, o vienas kažkas liko saugoti daiktų. Grįžus iš jūros reikdavo labai atsargiai judėti, nes visur gulėjo žmonės.
Kai atėjo mano eilė maudytis apsidžiaugiau, nes buvo labai karšta. Taigi, ir jūroje buvo masė žmonių ir nubridus iki kažkurios vietos kur jau būtų galima bandyti plaukti aš visai šalia savęs plaukiantį š…. :(
Pirma mintis buvo kuo greičiau bėgti į kitą pusę, tačiau ir kitoje pusėje šiek tiek toliau plaukė š..
Tada jau aš net nepamenu kokiu greičiu aš pradėjau “irtis” link kranto..net nepamenu kaip aš ten išlipau, tačiau tai buvo paskutinis kartas kai Palangoje buvau Baltijos jūroje.. Po kelių metų mes nusipirkome žvejų namelį prie tos pačios jūros, bet ten, kur nėra daug žmonių ir visuotinių pliažų..
Niekada nepateisinsiu ir nesuprasiu tokių dalykų.. Niekada nesuprasiu ir to, kaip tėvai savo vaikams kai jie užsimano pajūryje į tualetą pasako: “Eik į jūrą..”. Tai jau vaikai nuo mažens “žino” kur reikia viską daryti..
Siaubingai man gaila tos mūsų Baltijos jūros ruoželio per tokias visuotines valstybines šventes..jai reikia nemažai iškentėti.
O aš tik džiaugiuosi, kad yra ir kitų vietų pasaulyje, kur nėra tiek daug žmonių koncentracijos paplūdimyje, arba tie žmonės yra šiek tiek kitokio auklėjimo ir savo būtiniausius reikalus atlieka tam skirtose vietose.
Na,taip,as irgi nemegstu tokiu vietu,kur daug zmoniu.Dabar net ezerai pavirto nebe ramybes vietelem,o ju pakrantes-siukslynais.gerai,kad nuo mazens daug keliavau(kiekviena vasara nuo 6kl.keliaudavom po 100km ir daugiau) ir zinau Lietuvoje daug vieteliu,kur galima tikrAI PABUTI NUOSTABIOJE GAMTOJE.
O syki ta mano zinota vietele vos nepridare ir rupesciu.Dabar juokinga.Nuvaziavome prie Nemuno,jau temo,isikureme,dege lauziukas,mes zvejojom.zodziu,viskas buvo puiku.Tik kazkodel vis praplaukdavo motorine valtis ir mus karts nuo karto apsviesdavo su prozektoriais.Ryte prisitate pasienieciai.Pasirodo,dabar ten pasienio zona ir pats aktyviausias kontrabandos taskas.Smagu,kad vyrukai pasienieciai patys is musu juokesi,nes mes taip graziai elgemes,kad jie suprato,jog mes netycia.Va,tokia istorija.
Na ,cia dar apie ta vasaros malonuma-pasigulejimus prie vandens.Bet si syki J.Erlicko mintys-
,,Atšliaužiu prie kūdros ir aukštielninkas atsidrebiu ant žvyro.
Neprabėga nė pusvalandis – apsiverčiu kniūbsčias. Paskui atsisėdu,
žiūriu į vandenis. Ir staiga vėl krintu aukštielninkas.
Ašaros pabyra iš akių. Ar tai viskas?
Ko gero. Juk sykį net lėktuvu skridau – ir nieko! O kiti ima ir
nukrinta. Visados gerai ten, kur manęs nėra.
Žinoma, yra pramogų pasaulis. Seimas, ministerijos, departamentai…
Tu diriguoji, kiti šokinėja. O nori – valstybės lėšas
švaistai.
O kad aš būčiau Premjeras, tai išėjęs į Lietuvą sakyčiau:
– Į ką aš parodysiu kaulu, tas ir mirs.
– Nerodyk! – prašytų lietuviai.
– O kas man už tai bus?
Ir niekas nieko negalėtų pasiūlyt – aš visko turėčiau. O kaulu
vis tiek nerodyčiau, nes būčiau labai labai geras.”
Baltijos jūros dugne guli konteineriai su nuodingomis medžiagomis, paskandinti po Antrojo pasaulinio karo. Jei šios toksiškos medžiagos patektų į vandenį, tai jūros savivala nuo jų užtruktų apie 30-35 metus beje šios medžiagos paralyžuoja nervus.. viskas kas gyva mirtų.