“..Žmonėms atrodo, kad sielos draugai turi tobulai tikti vienas kitam. To nori visi. Tačiau tikrasis sielos draugas tarsi veidrodis rodo tau tai, ką pats slepi, priverčia tave atkreipti į save dėmesį ir keisti gyvenimą. Tikrasis sielos draugas yra turbūt svarbiausias žmogus, kurį sutikusi pajusi, kaip griūna sienos, ir pabusi. Tačiau ar įmanoma su sielos draugu gyventi visą gyvenimą? Ne. Tai suteiktų per daug skausmo. Sielos draugai atsiranda gyvenime, kad padėtų save pažinti, paskui dingsta. Dėkok už tai Dievui.”
Elizabeth Gilbert knyga ” Valgyk.Melskis.Mylėk”
Su sielos draugu reikia pragyventi gyvenimą! Tik vienu atveju negalima – kai siela juoda.
P.S. Kaip gerai atspindėta dabartis – kai tik kyla problema, ne spręsk ją, bet išjunk vaizdą :D
Puiki citata. Atspindi puikiai mano sielos būseną, viskas pagal mano supratimą. Gali būti kažkokios asmeninės simpatijos, supratimas tarp tų žmonių, tačiau gyvenimas petys į petį – idealas. Tačiau juk visi žinome, kad idealų nebūna. Na, arba būna, bet neturi apibendrinimo “amžina”. Nors.. Ir amžinybė yra laikina ;)