Turbūt šiam sekmadieniui šis eilėraštis tiktų labiau.. :( “Aš pralaimėjau mūšiuose visuos, nors grūmiausi, kiek jėgos leido. Guliu nustebęs ledo apkasuos – be ordinų, gėlių, be veido… Ir nežinau, ar gali būt skaudžiau: tekėjo kraujas, mūrai griuvo, o pasirodė, kad tiktai žaidžiau – žuvau kare, kurio nebuvo..” (Vladas Daškevičius, „Eilinio žūtis“)
Archyvas August 24th, 2008
Sekmadieniui vėl mano manymu nuostabus Justino Marcinkevičiaus eilėraštis apie šypseną..Netgi gal tai galėčiau pavadinti ne tik eilėraščiu, o konkrečia, labai dažnai pasitaikančia situacija šiandien, nors eilėraštis parašytas 1964 metais. “Ilgai stebėjau vieną žmogų: jisai stovėjo ir šypsojos. Gatve važiavo, ėjo žmonės. O jis stovėjo ir šypsojos. Kaip keista, ne tiesa? Vidur dienos kad taip stovėtų [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis