Neplanuojant pakliuvome į Vokiško vyno šventę Bonoje. Tiksliau galėčiau pasakyti, kad tai buvo Reino-Heseno regiono vynų gamintojų kasmet rengiama šventė miestelėnams.
Man tai buvo įdomu ne tik todėl, kad šiuo metu darome naują vynų meniu savo restorane. Man patiko vokiečių paprastumas ir natūralumas ir būtent apie jį šiandien.
Visų pirma šventė rengiama pagrindinėje Bonos aikštėje, prie Centrinio pašto ir nieks dėl to nepyksta ir neprotestuoja, kad girdoma tauta. Ji vyksta 4 dienas- nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Vyndariai pasistato savo palapines, kuriose pardavinėja vyną, užkandžius. Aikštėje išdėlioti suolai ir stalai, nusipirkęs vyno gali prisėsti bet kur- tarsi bendras restoranas. Beveik visur galima pamatyti ir pačius vyndarius, kurie bendrauja su savo klientais, pasakoja apie vynus. Žinoma, jie samdo ir pagalbininkus, tačiau galima pamatyti ir visiškai jaunus vyndarių vaikus, kurie parduoda vyną, aptarnauja ir nieks čia net negalvoja, kad nepilnamečiams prie prekybos alkoholiu niekuo prisidėti negalima. Tie jauni vaikinai apie vynuogių rūšis ir vynus žino daugiau nei kiti suaugę ir visų pirma vynas jiems yra kultūra, o ne alkoholis. Pvz. vienas vyndarys yra jau 9 karta, o jų vyno ūkis egzistuoja nuo 1721 metų..
Taigi, šventėje pilna gerai nusiteikusių ir kultūringų žmonių. Vieni jų su vaikais, jauni, kiti visai jau seneliukai, bet pasipuošę nuostabiai. Yra netgi mūsuose vadinamų “bomžų”, bet jie vos keli ir labai jau mandagūs, tokie vokiški. Bomžams nemažai sėdinčių žmonių įpila vyno, šie padėkoja. Kai aš įpyliau vienam vyno, jis maloniai sutiko papozuoti nuotraukai su vynu.
Visi geria vyną iš gražių stiklo taurių, nors vynas ir nėra pats brangiausias ( 200ml nuo 2 EUR iki 5 EUR, butelis nuo 10 iki 15 EUR ). Niekam nekyla minties taurę pavogti, pasiimti nuo stalo peleninę ar žvakidę. Įdomu ir tai, kad visi nuneša taures atgal ir atiduoda vyndariams. Visur švaru.
Groja senjorai, kurie tai daro visuomeniniais pagrindais ir negauna atlygio už tai. Ir jie ten grodami linksminasi. Karts nuo karto vyndariai nusiunčia jiems gėrimų- kam vyno, kam vandens, kam tiesiog vynuogių sulčių.
Galima nusipirkti ir vyno į namus, tačiau vokiečiai nori šventėje praleisti daugiau laiko ir pasiėmę bukletus dažniausiai užsisako didesniais kiekiais vyno vėliau, neskubant.
Girtų nėra. Žinoma, visi ten “linksmi”, tačiau tai daugiau pozityvu. Tik vienas “bomžas” buvo jau pavargęs ir užmigo prie stalelio, bet jo nieks netampė, nekvietė policijos, o tiesiog praeinant pro šalį nusišypsodavo.
Ech, kaip norėčiau tokios vyno šventės ir Vilniuje… ne tik išrinktiesiems, ne tik su bilietais už įėjimą..
P.S. O gal tai galėtų būti idėja pratęsianti Tymo turgelio filosofiją..
