Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

Kaip greitai keičiasi laikai..

Aš dar labai gerai prisimenu laikus, kai pakvietimus į gimtadienį, laiškus draugams rašydavome tik ranka, nes kitaip nebuvo galimybės. Bandydavome rašyti labai gražiai, kad nenukreivoti atviruteje, nubrėždavome linijas pieštuku, kurias  po to ištrindavome. Ranka rašytų laiškų laukdavome ilgai, bet labai dažnai juos išsaugodavome ilgam stalčiuose.  Ir dabar man smagu paskaitinėti tuos laiškus, aš mielai su šypsena prisimenu tuos žmones, kurie rašė..ir dabar nesuvokiu kaip kažkada sugebėdavau “iššifruoti” vieno vaikino raštą, nes ten tikrai kiniečių raštai.. Deja, daugelis šių dienų jaunimo   neturės tokios galimybės, nes daugelis rašo laiškus kompiuteriu ( o turbūt ypač vaikinai, kurių raštas tragiškas ). 

Prieš kokia 15 metų buvo baisiai madinga gauti spausdintus pranešimus, faksus ir spausdintus pakvietimus. Rašyti ranka buvo blogas tonas. 

O kas dabar?

Dabar marketingo specialistai suka galvas kaip gražiau, stilingiau paduošti pakvietimus į renginį. Ir štai vieną dieną gauni pakvietimą, kuris rašytas ranka ir taip nustembi..apsidžiaugi, nes tai taip šilta, gera ir stilinga. Taip man buvo visai neseniai, kai gavau Tauro Blaževičiaus pakvietimą į jų su Elena juvelyrinių dirbinių salono “DORĖ” gimtadienį. Ir galvoji, kuris gi čia rašė: Tauras ar Elena..Tą pakvietimą norisi pasilikti ilgam..

Ech, jau taip norisi gauti ranka rašytus laiškus..va tau ir moderni visuomenė.

P.S. O yra rašytojų, kurie knygas išskirtinai rašo tik ranka, o paskui suveda į kompiuterį, nes tik ranka rašant žodžiai dėliojasi laisvai. Gera tai žinoti..

Kategorijos: Įdomybės, Knygos