Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

Kenija- 1 diena

Parašė Rasa 2012 Jun 27 3 Komentarų

Niekaip neprisiruošiau toliau tęsti kelionės po Keniją aprašymą. Žadėjau daugeliui, tačiau vis nesigaudavo…Atsiprašau dėl to visų. :)

1 diena

Čia rytas. Ankstyvas. Žmonių daug. Laukiame vizos. Prie langelio pareigūnė pamačiusi, kad aš iš Lietuvos sako, kad labia reta, jog į Keniją atvyksta lietuviai.

Rašydama toliau specialiai nerašysiu tikslių datų, nes čia jos visai neturi reikšmės. Ar šiandien rugsėjo 9 ar 10 diena? Čia reikšmę turės tik savaitės dienos ( mokykla, bažnyčia ) ir metų laikai ( lietus, sausra).

Mus pasitinka Davidas su džipuku, kuris mus veš ateinančias 2 savaites. Žinoma, jis kitoks nei mes pripratę – viduje pilna dulkių, išorėje šiuo metu švarus, bet paskui suprasiu, kad jis toks švarus tebuvo mūsų atvažiavimo proga. Tačiau Kenijoje manau, kad ir reikia kaip tik tokio džipo, nes jis važiuoja per griovius, upes, kalnus. Tikras tankas. Miegoti jame nebus patogu, nes nėra kur atremti galvos..visą kelionę vos tik prisnūdus mano galva daužys stiklą arba makalosis..

Važiuojant iš oro uosto pirmasis welcome to kenya yra pro langa matomos, ramiai besivaikštančios žirafos. Jos beveik prie oro uosto teritorijos tvoros, nebijo nei lėktuvų, nei automobilių gausmo. Tiesiog jos laisvai gyvena ir tiek..

Nairobis pasitinka lietumi ir didelėmis masėmis žmonių, einančių į darbus dar beveik tamsoje ir tiesiai keliais. Sakyčiau autostrada.

Važiuojame pas David ir kristiną į namus, kurie yra toje pačioje teritorijoje, kur ir labdaros organizacija „DIGUNA“. Organizacija prieš daugelį metų pigiai nupirko žemę šalia Nairobio ir ten pastatė vos ne visą mažą miesteliuką: dirbtuves, mokyklą, laisvalaikio centrą, biurą.

Mūsų laukia pirmieji pusryčiai Kenijoje, o tuo pačiu ir lengvas šokas. Christine labai lauktiems svečiams padengusi stalą. Ant jo guli keli gabalėliai forminės duonos, per pusę perpjautas avokadas, 3 rūšys marmaledo bankutėse ir kavos. Beje, daug kavos, ir jos bus daug visos mūsų kelionės metu. Pagalvoju, kad jei pas mus atvyksta svečiai, mes iš kailio neriamės juos priimdami ir vaišindami. Net jeigu ir pats nevalgai pusryčių ar pasitenkini tik jogurtu, svečiams visada yra ir įvairių rūšių dešros, omleto, daržovių ir pan.

Taigi, apsidžiaugiu Johann idėja iš Vokietijos įsidėti į lagaminą įvairių rūšių saliami, juodos duonos vakume, nes jau dabar realiai suvokiu, kad oi kaip mums to maistelio prireiks..

Kai paklausiau Christine ką jai atvežti lauktuvių iš Vokietijos, ji paprašė saliami, garstyčių, šokolado ir tortui glaisto. Štai kokie paprasti norai, nors ji tik 7 mėnesiai gyvena kenijoje, nes prieš metus ištekėjo už Davido.

Papusryčiavę nueiname porai valandų prigulti, nes kelionė tęsėsi apie 20 valandų, o nemigę jau daugiau nei 24.

Atsikėlus jau ir pietūs. Pyragas ( kurių aš visiškai nemėgstu), duona, tas pats avokadas, vaisių kompotukas- desertas ir kava. Laba diena, miela dešryte.

Apvaikščiojome visą teritoriją. Susipažinome su šeimomis, kurios taip pat misijoje. Vienas vokietis, prieš pusę metų palaidojęs savo žmoną, nuveda parodyti jos kapą. Jis čia pat, šalia, ant nedidelio kalnelio. Pasodintos vos kelios pavienės gėlytės, mažytis kryželis ir vėjas..tyla..Tas lengvumas užburiantis, neužridentas akmenimis, neužbetonuotas, tiesiog ramybė ir nesusireikšminimas.

Vakare važiuosime į restoraną, kurį turi vėžiu sergantis šveicaras Rolf. Vaizdas atvykus fantastiškas, viskas įrengta labai puikiai, bet maistas gana prastas: viskas perkepta, paniruota. Tačiau servisas excelent. Tad žinoma dar nežinojau, kad tasiai man nepatikęs maistas bus bene paskutinis „skanusis“ prieš beveik poros savaičių valgymą bet ko..

Grįžus į kambarį jau akys limpa, tačiau užstatau žadintuvą 03:30, nors keltis mums reiktų tik 04:30. Valanda anksčiau tam, kad įjungti boilerį ir tada turėsime šilto vandens.

Kategorijos: Aktualu, Kelionės

3 Komentarų iki šiol.

  1. rima says:

    man patiko su tais pusryciais :))na jau tikrai mes lietuviai neriames is kailio svecius pavaisinti, patys nepavalgysim, bet kitus pamaitinsim, o cia faktas tas, kad zmogus myli save ir dalinasi, tiek kiek gali, nepersitempia virs savo galimybiu. Laisve.

  2. Laura says:

    Visada norėjau aplankyti Keniją. Tikiuosi greit bus pasakojimo tęsinys. :)

  3. kavinukas says:

    Net sunku įsivaizduoti kokių nepaprastų akimirkų patyrėte :)


  • RSS
  • Tapk fanu
  • Linkedin
  • Sekti Twitteryje

Populiariausi

Rekomenduoju

  • Steakhouse Hazienda
  • Mabre Residence Hotel
  • Zwilling. Stalas ir virtuvė
  • Papuošalų dizaino studija-salonas