August 31, 2010
Knygos, Verslas
No Comments
Viena iš įdomiausių biografijų skaitytų Lietuvoje ir apie lietuvį yra Vlado Algirdo Bumelio biografija- “99 %”.
Šioje knygoje yra ne tik pakankamai aiškiai išdėstytos vizijos ir galimybės kaip Lietuvai tapti stipria šalimi, bet ir kiekvienam žmogui labai paprastai pasakojama kaip tik savo valios pastangų dėka, dideliu darbu ir užsispyrimu galima pasiekti visko ko truokšti.
Tai būtų galima vadinti ir verslo vadovėliu, nes jame tikrai nemažai rimtų patarimų iš patirties ir jie labai žemiški, o ne šiuo metu populiarūs tradiciniai smegenų plovimo metodai. Profesorius lietuviškų įmonių pavyzdžiais atskleidžia daug verslo subtilybių, urias galima lengvai pritaikyti sau.
Žodžiu, skaičiau ir džiaugiausi, kad turime Lietuvoje tokių žmonių, kuriems ne visvien..tokių, kuriais galime didžiuotis pasaulyje, o ne tik savo kieme.
Keletą citatų iš šios knygos išrinkau į čia:
” Svarbiausia ne nekilnojamasis, o kilnojamasis turtas- žmogaus žinios, išmintis. Sėkmės nėra, yra tik kruopštus ir ilgas darbas: 99% darbo plius 1% talento.”
“Jeigu turi- duok, bet ne tam, kuris prašo.”
“Tik vienu metu lygiagrečiai darant daug ir įvairių darbų, galima sėkmė.”
“Ne taupydami tapsime turtinga tauta, o dirbdami, plėtodami gamybą, kurdami verslą.”
“Projektas-ne konstitucija, gali būti nedidelių pakeitimų, bet vienas dalykas turi išlikti-projekto pabaigos data.”
“Netoleruoju šykštumo dalijantis įgytomis žiniomis.”
“Viskas turi būti gražu, net ir vaistų pakuotės. Kaip sakė rusų aviakonstruktorius Artiomas Mikojanas, skraido tik gražūs lėktuvai.”
Ir t.t….
August 30, 2010
Laisvalaikis, Verslas
2 Comments
Dar nežinojau, kad televizijos stengiasi, kad žiūrovai nežiūrėtų per jas transliuojamų reklamų. Bet smagu, kai tai nutinka.
Vienu metu, vienu laiku prasidėję tą patį žiūrovų segmentą prie ekranų pritraukiantys TV šokių projektai iš pradžių papiktino žiūrovus. Kam ta kova tarp kanalų, juk norisi žiūrėti ir ten ir ten. Tie, kurie domisi šokiais, niekada jais nepasisotina, o be to labai skirtingi veikėjai surinkti į tuos projektus.
Tačiau gera žinia tai, kad gali žiūrėti abu projektus, nes prasidėjus reklaminei pauzei viename tiesiog perjungi kitą kanalą ir žiūri šokius toliau. Taigi, taupai laiką, galbūt šiek tiek neįdomių kalbų praleidi, tačiau gali sekti eigą.
Bet kokiu atveju, tiek viename, tiek kitame kanale reklamos VISIŠKAI nežiūri. Taigi, mums gerai, o kaip reklamos užsakovams? Ar jie labai džiaugiasi?
Pvz.Vokietijoje, kai skirtinguose kanaluose rodomos itin didelį populiarumą turinčios laidos, kažkokiu mums nežinomu, o jiems patiems labai gerai žinomu būdu padaroma taip, kad reklamos visada beveik sekundė sekundei prasideda kartu skirtinguose kanaluose. Taigi, tu tiesiog lieki tame kanale, kurį žiūri, nes perjungti nėra prasmės. Tokiu būdu pasirenkam laida labai aiškiai.
Bet man labai smagu, kad per LNK galiu matyti savo buvusį šokių partnerį Artūrą, per TV3 klausytis komisijos pirmininko J.Smorygino ir t.t.
August 17, 2010
Knygos, Pamąstymai apie.., Verslas
8 Comments
Ko siekia knygynas, kuris vieną dieną apmokęstina plastikinius maišelius klientams?
Negalvojau, kad teks apie savo mylimą knygyną rašyti nelabai linksmą istoriją, tačiau visada parašau apie teigiamus nutikimus ir pagiriu, todėl atsitikus neigiamiems dalykams taip pat nenoriu tylėti. Be to, patys knygyno darbuotojai paragino rašyti laišką vadovybei ir paaiškinti ką manau. Kadangi, manau, kad šis klausimas įdomus ne tik man- rašau čia.
Knygyną “Pegasas” ne vieną kartą gyriau viešai savo Blog’e. Esu šio knygyno nuolatinė lankytoja ir patikėkite, perku DAUG knygų. Žinant, kad pati daug skaitau, o ir dovanas dovanoju visiems beveik išskirtinai nors po vieną knygą, tai per metus susidaro nemaža suma.
Turiu kliento kortelę, kurioje net neabejoju, kad matosi kokia suma yra išleista knygyne. O ir pastarąjį kartą pirkau man rodos daugiau nei už 100 Lt. Buvau labai “maloniai” nustebinta, kai manęs paklausė ar reikia maišelio, nes jis yra mokamas.
Jau seniai visada stengiuosi naudoti kuo mažiau plastikinių maišelių ir dažnai jei tik gaunasi atsisakau jų kai juos bando duoti ir nemokamai.
Taigi, jei knygynas tokiu būdu bando mus “auklėti” tapti ekologiškais, tai tada mokamas maišelis turėtų būti popierinis, ekologiškas. Tada aš pasirinkčiau ar mokėti už jį 15 cnt. Bet dabar..
Kaip jaustis pastoviam klientui, kuris perka nemažai? Ar toks taupymas ir lojalumo nevertinimas atneš naudą?
Aš sutinku, kad galbūt galima būtų nustatyti minimalią pirkinio sumą ( 50 lt.ar pan.) iki kurios už maišelį tektų mokėti.
O be to..mūsų knygos tikrai nėra pigios, todėl papildoma paslauga renkantis knygyną yra labai svarbi.
Čia panašiai kaip aš restorane vieną dieną svečiams į sąskaitą įtraukčiau sumą už duoną ar servetėles.. 
