Rasa Martens

O kas malonaus yra kai skaitai knygas?

Kažkada manęs Blog’o skaitytoja klausė, o koks tai malonumas skaityti knygas? Pažadėjau, kad kažkada pabandysiu pagalvoti..

Taigi, kiekvienam matyt kitoks tas jausmas skaitant knygas, tačiau man tai tarsi gyvenimo dalis. Tuo metu kai skaitai, pasaulis tarsi neegzistuoja, gauni naujų žinių ir idėjų.

Stengiuosi skaityti įvairiom kalbom, kad neužmirščiau jų, o be to, pats svarbiausias dalykas yra tai, kad skaitydamas visada mokaisi rašyti- kai skaitai lietuviškai, tai padeda rašyti be klaidų, kai vokiškai ar angliškai- mokausi naujus žodžius, išsireiškimus bei pačią kalbą.

Dažnai skaitau darbines knygas, kuriose ypač daug įdomių idėjų restoranui, marketingui, komunikacijai. Skaitydama žmonių biografijas visada džiaugiuosi, kad žmonės sugeba išgyventi esant sunkiausioms situacijoms. Ir dažnai pamatai, kad žmonės, kurie keitė pasaulį ir buvo labai žinomi, išgyvendavo visas tas pačias problemas ir džiaugsmus kaip ir kiekvienas iš mūsų. Skaitant istorinių asmenybių biografijas po to geriau suvoki kai kuriuos jų veiksmus ir įvykius..žodžiu, ir vėl mokaisi.

Man iš vis labiau patinka skaityti tikras istorijas, o ne romanus.

Nors dažniausiai ir romanuose būna tikros žmonių istorijos, tik nieks nebegali atrinkti kur ji tikra, kur ne, kas herojus ir t.t.

Bonoje vėl prisipirkau naujų knygų.. puodelis stiprios kavos, šnarantys knygos puslapiai, šiltas pledas ir už lango lietaus lašai..

Ramybė namuose

Nežinau ar šis ruduo man gražesnis nei praeitas, nežinau ir kodėl, bet jis iš tiesų nuostabus. Nepaisant visų ekonominių prognozių ir nuotaikų, man nepaprastai gera įkvėpti to prisodrinto drėgmės rudeninio oro.

Būnant Floridoje visai užsimiršo tas šaltis ir tikrai tam tikra prasme mėgavausi šiluma ( 32 laipsniai šilumos), vasaros tąsa ir galimybe apsirengti nedaug, tačiau tai didelis džiaugsmas tik tol, kol atostogauji.

O kai pagalvoji, kad taip būtų kasdien, tektų eiti į darbą, atlikti kasdienius namų ruošos darbus kepinant tokiam karščiui, suvoki, kad visai to nenorėtum. Ir tai vargintų daugiau, nei dabar būnant Lietuvoje būtinybė visur einant pasiimti skėtį.

Tas vėsus oras mus sugrąžina į jaukius namus, tarsi “surenka” vėl po vasaros šėliojimų ne tik kūnus, bet ir sielas..

Ech, myliu aš mūsų rudenį…

Seneka apie pavėluotai atsakytą laišką..

” Pavėluotai atsakau į tavo laišką ne todėl, kad būčiau apsivertęs darbais.

Tokio pasiteisinimo neišgirsi: aš nesu užsiėmęs, ir visi nėra užsiėmę, kai nori.

Reikalai nė vieno nesmaugia.

Patys jų susirandame ir manome, jog toks apsikrovimas – laimės požymis.”

SENEKA “Laiškai Liucilijui”