March 6, 2010
Laisvalaikis
No Comments

Vakar visą dieną tiek kalbant telefonu, tiek šiaip susitikus su kažkuo, dienos pabaigoje su bendradarbiais atsisveikinant vienas kitam sakėme- iki susitikimo Kaziuko mugėje.
Tai reiškia, kad šį savaitgalį visi trauksime į ten ir su kažkuo atsitiktinai susitiksime, su kažkuo eisime gerti kavos, su kitais tik šiaip trumpai susitikę šnektelsime.. Mėgstu tą šurmulį ir bendrumo jausmą. Man patinka žmonių šypsenos, juokeliai, tas lengvumas..
Smagu susitikus draugus dalintis įspūdžiais kas ką kur matė, kas ką pirko ir už kiek..manau tik vieną kartą metuose, t.y. Kaziuko mugės savaitgalį, leidžiama žvilgtelėti į draugo ar pažystamo krepšį nerizikuojant būti apšauktu nemandagiu..
Dalyviams tai verslas, tačiau su kokia gera emocija ateina pirkėjas į šią mugę ir perka prekę..Juk čia perkame tikrai daugiau iš malonumo, o ne dėl to, kad to daikto gyvybiškai mums reikia.
Man patinka tas šaltukas lauke, išraudę žangukai.
O vien tik ko vertas ir užbėgimas į mažą kavinukę išgerti kavos ar arbatos su bandele, o parėjus namuose džiaugtis namų šiluma ir jaukumu.
February 27, 2010
Laisvalaikis
No Comments

Amerikiečiai ir britai tyrimais įrodė, kad žmonės, kurie gyvena miestų centruose, senamiesčiuose sveria vidutiniškai 6 kg mažiau, nei tie, kurie gyvena užmiestyje.
Tai visų pirma yra dėl to, kad jie daugiau vaikšto. Juk taip nepatogu sukiotis gatvėse su automobiliu kai jų tiek daug, o centre jų visada daug. Taigi, jie atstumus iki parduotuvės, iki restoranų ar kitų paslaugų vietų eina pėsčiomis.
Antra priežastis yra dėl to, kad centre gyvenantys nusiperka parduouvėse mažiau maisto, t.y. tiek, kiek reikia 1-2 dienom, nes jie bet kada gali nubėgti pasipildyti maisto rezervus jei ko pritruks. Tuo tarpu užmiestyje gyvenantys turi apsirūpinti visko iš anksto, perka didesniui įpakavimus ir į prekybos centrą važiuoja su automobiliu, todėl jie perka gausiai, nes jiems nereikia nešti sunkių maišų iki namų.
Taigi, toks įdomus pastebėjimas šeštadieniui, kai visi jau pavasarėjant galime daugiau vaikščioti pėsčiomis, kad ir kur begyventume..
February 23, 2010
Kelionės, Pamąstymai apie..
1 Comment

Pagaliau ir oficialiai perregistravome savo adresą į Boną. Nors į namus čia persikraustėme jau prieš porą metų, tačiau vis nebūdavo noro tvarkyti visus popierius.
Manęs jau nestebino tai, kad viskas vyksta labai greitai, nereikia lakstyti nuo vieno langelio prie kito, tačiau nustebino viena labai įdomi idėja, kurią linkiu nukopijuoti ir Vilniui.
Taigi, kai prisiregistruoji savivaldybėje, tau yra dovanojama visas pluoštas dovanų kuponų į teatrą, į muziejus. Radau kuponą ir ekskursijai po istorinę Boną,ekskursiją po vynais garsėjančia Boną, bilietą į klasikinės muzikos koncertą, turą su dviračiu po Bonos apylinkes, 3 mėnesių abonimentą lankytis miesto bibliotekoje nemokamai, kuponas miesto saunai ir baseinui taip pat ir t.t.
Jau nekalbu apie tai, kad visi dovanų kuponai labai gražiai išspausdinti, juos lydi asmeniškas Bonos mero laiškas, kuriame jis džiaugiasi, kad gali naujam miestelėnui pasiūlyti susipažinti su miestu ir išmokti jį mylėti.
Visi kuponai galioja metus laiko, todėl tikrai gali rasti laiko juos panaudoti.
Žinoma, kad nemažai žmonių jų nepanaudos, nes ne visų interesai sutampa su siūlomomis pramogomis, tačiau aš labai džiaugiausi juos gavusi.
O kaip smagu būtų, kad naujieji vilniečiai taip pat gautų dovanų kuponą į muziejus, bilietą į Kongersų rūmuose vykstantį koncertą, nemokamą ekskursiją po Vilnių ir t.t.
Ir netgi jeigu tai yra daroma nemokamai ir dabar, manau, kad labai teisinga eilinį kartą priminti apie tai, nes kiekvienas žmogus yra linkęs panaudoti gautus dovanų kuponus, o miesto valdžia tokiu būdu tarsi pasako savo miestiečiui- esi man reikalingas ir svarbus, džiaugiuosi, kad gyveni čia.