Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

Toks klausimas (tik su kitos šalies miesto pavadinimu) kabėjo skelbimų lentoje netoli oro uosto . Tai buvo Sietle, Jungtinėse Amerikos valstijose, 1971 metais, kai miestą sukrėtė didelė krizė, t.y. didžiausias miesto darbdavys Boeing sumažėjus užsakymų buvo priverstas drąstiškai sumažinti darbuotojų skaičių ir iš 100 tūkstančių atleido net 62 tūkstančius žmonių. Visas miestas ištuštėjo, namai aplink miestą taip pat stovėjo tušti.

Panašiai šiuo metu matyt yra ir Lietuvoje.

Išvažiuoja nepaprastai didelis žmonių kiekis..ir super daug  tų, kurie darė čia verslą arba dirbo gerose kompanijose, yra baigę mokslus ir tikrai užsienyje nedirbs tik nekvalifikuoto darbo.

Tam tikra prasme žiauriai gaila kai sėkminga PR specialistė išvyksta į Prancūziją, ilgalaikė įdomaus žurnalo redaktorė išvažiuoja į Tailandą, sėkmingas inžinierius į Ameriką, bet žmogiškai galima tik pasidžiaugti už juos, nes gyvenimas kiekvienam duotas tik vienas ir dėl to, kad “išgelbėti” Lietuvą jo aukoti tikrai neverta..

O beje, dėl šviesų išjungimo paskutiniajam paliekančiam Lietuvą yra labai rimtas pasiūlymas, nes juk po sausio 1 dienos  elektros energija taps LABAI brangi..

Kategorijos: Pamąstymai apie..

15 Komentarų iki šiol.

  1. Dali.us says:

    O dėl ko verta aukoti tą, vienintelį, gyvenimą ?

    Dėl duonos ir reginių ?
    Dėl mersedeso kieme ?
    Dėl varlių šlaunelių ir šampano ?

    Nebeliko idealų pas žmones… bet sočiai prikimšto pilvo, minkštos lovos šiltame kampe.

    Žiurkių politika.

  2. MariukasM says:

    O tai kas tada gelbės, jei visi išvažiuos? Nes valstybę reikia sukurti ir naivu tikėtis, kad ji per 20 metų kažkokiu stebuklingu būdu pati pasidarys patraukli gyventi, nes valstybė – tai mes. Nebus mūsų, nebus ir valstybės

  3. Salomėja says:

    Dali.us, kodėl nebeliko? Iš tavo pasisakymų visur, galima suprasti, kad kaip tik tu esi idealais. Truputį piktoka, kad mažai bendraminčių?
    Kuo žmogus kaltas, kad jis gimė ne ten ar ne tuo laiku ir iš jo atiminėja svajones? Turi du kelius – susitaikyti, atsisakyti svajonių ir gelbėt šalį su viltim, kad kitiems gal bus geriau. Arba atsidurti kitur ir siekti savo svajonių toliau. Kas čia blogo?
    Ar tave kas nors teisia už tai, kad atsisakai automobilio, o vakarienei grauži žiaubę duonos? Bet kokias pramogas atstumi? (tai galima suprasti iš pasisakymų). Aš tai tikrai neteisiu. Tai kodėl tu teisi kitus? Čia iš serijos jei man blogai, tai noriu, kad ir kitiems taip būtų? Kolektyviai kentėt smagiau? Gyvenimo iš vis neverta aukoti dėl nieko. Jį reikia gyventi. Ir gyventi taip kaip nori.

  4. Dali.us says:

    Salomeja: aš ir sakau, kad nebeliko idealu. Kuo toliau, tuo labiau visi aplinkui medžiasi Mammon’ai.

    Taip, man dažnai pikta dėl aplinkui klęstinčio stipriai išreikšo egocentrizmo ir idealų sumaterialėjimo. Tikriausiai čia nėra ta vieta, kur verta diskutuoti apie gyvenimo prasmę.

    O teisiam mes visi. Netgi dažniau nei norim tą prisipažinti. Tamsta tikriausiai neteistum šeimininko šunėko, kuris atlieka savo gamtinius reikalus vidury šaligatvio ? O girta “kvepiamti” bomžą mieganti ant galinės troleibuso sėdynės ?

    P.S. aš netvirtinu kad reikia gyventi asketišai ar duoti neturto įžadus, aš tik norių pasakyti kad kas antrą dieną valgyti ikrus, galbūt, nėra gyvenimo tikslas.

  5. Salomėja says:

    “Tamsta tikriausiai neteistum šeimininko šunėko, kuris atlieka savo gamtinius reikalus vidury šaligatvio ? O girta “kvepiamti” bomžą mieganti ant galinės troleibuso sėdynės ?” – nei vieno nei kito. Tiesa, kaimyno šunėką, turbūt labiau.

    O dėl ikrų perdedi. Nebent gyveni kitokioje aplinkoje nei aš. Nes aplink mane žmonės, kaip žmonės. Norėtų milijono, bet gyvena su tuo ką turi. Ikrų tikrai neryja, gal tik pašneka apie tai, kad būtų smagu. Bet nu negi net svajones dabar atimt, nes materialiai skamba? Aš čia kalbu apie realius žmones, nes ką per tv rodo nežinau, jau daug metų nežiūriu.

    Nieko keisto, kad svajonės sumaterialėja. O gali būt kitaip, kai žmogus dirba darbą. Pilną darbo dieną ir už atlygį negali susimokėt vieno mažyčio kambario buto nuomos ir mokesčių. Ir jam tenka būt išlaikytiniu arba dar blogiau. Kai tuo tarpu už tą patį darbą užsienyje jis gali litą kitą giminėms parsiųst. Tikrai nesmerkiu, kad toks žmogus nori džipo, ikro, vytintos dešros.

  6. vyr says:

    nemalonus pasirinkimas – ar durnas lūzeris čia ar sreindžeris ten :) Pagalvoju, dėl kokių iš tikro rimtų priežasčių mūsų seneliai išvažiuodavo ir truputį apsiramina norai. Geresnis visada yra gero priešas. Gal kol kas verta palaukti, kol nebus pasirinkimo, o gal ir neprireiks. Bet idealų (iliuzijų?) neverta turėti bet kokiu atveju.

  7. Salomėja says:

    Pvz., aš kaip asmenybė tai iš vis niekur nenoriu važiuot. Man ir čia gerai. Bet nesmerkiu tų, kurie važiuoja. Paskatinčiau ranką paspausčiau. Mums likusiems vietos daugiau :P

  8. JS says:

    Salomeja, o jums vietos dar ir dabar neuztenka, reiketu daugiau :)???
    Visiems mums svajoniu issipildymo, kam ikru, kam dvasinio ramumo :)

  9. Rima says:

    ,,….Laisvė atvėrė galimybes vieniems susikurti rojų savo tėvynėje, kitiems ją palikti.Tiesa buvo ir trečia kategorija – dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalintys nei vieno nei kito. Aš nepasižymėjau ,,sugebėjimu“ save ,,gerai parduoti“. O tai reiškia pakliūti ,,į saulėtą pusę“. Toliau dirbti dirbtą darbą reiškė vos ,,laikytis paviršiuje“, be jokių ateities perspektyvų ir drebėti dėl savo gyvybės. Gerai pažindama save, jaučiau, kad galiu kur kas daugiau. Galiausiai neturėjau ką prarasti, tikėjau savo likimu ir to tikėjimo skatinama apsisprendžiau. Kai nuėjau tvarkytis išvykimo dokumentų, juos pasirašęs aukštas pareigas einantis žmogus nužvelgė mane ir sarkastiškai šyptelėjo:
    -Bėga gražios mergužėlės iš Lietuvos kaip žiurkės iš skęstančio laivo.
    Aš nieko nepasakiau, nes žinojau, jog jis niekada nesupras kaip, vis dėl to, sunku palikti savo tėvynę, iki skausmo brangias vietas, draugus ir pažįstamus, nežinant kas tavęs aplamai laukia. Ar galėjau aš jam tada pasakyti ką galvojau? Kad nelaiminga tauta, prarandanti savo piliečius ir dar nelaimingesni tie, kurie dėl vienokių, ar kitokių priežasčių yra priversti tą tautą palikti. Kas dėl to kaltas, tai jau filosofija. Prancūzai didžiuojasi būdami prancūzais, anglai – anglais. Mes didžiavomės kažkada būdami lietuviais. Ar galime vis dar didžiuotis? Galiausiai kam ateina į galvą mintis ieškoti laimės nežinia kur, jei gali būti laimingas savo šalyje, nes valstybė suteikia normalias gyvenimo sąlygas? Masinė emigracija prasideda tik tada, kai galutinai nustojama tikėti tuščiais pažadais apie geresnį rytojų. Gal būt tas rytojus ir ateis, po penkiasdešimties ar šimto metų, bet žmogaus gyvenimas per daug trumpas, kad atsisakytų atsivėrusių galimybių išbandyti asmeninę laimę savo paties ar bent palikuonių labui. Juk visai žmogiška, kad kiekvienas iš mūsų nori būti ir gražus ir laimingas ir turtingas. Kažkas ( o gal ir niekas) yra pasakęs, kad tėvynė ten kur tau gera. Nemanau kad tai tiesa. Tėvynė buvo ir liks ten kur praėjo tavo vaikystė, jaunystė, gražiausi gyvenimo metai. Visur kitur žmogus jaučiasi daugiau ar mažiau svetimas, pritapęs, prisitaikęs, pripratęs ir apsipratęs. Jei sekasi , tada viskas lyg ir neblogai, bet nors ir kaip kai kas stengiasi to neparodyti ar net pamiršti, kiekvieno mūsų šaknys, mums norint ar nenorint,visada liks ten, kur krito mūsų ,,gyvybės grūdas“ ir mes visada nešiosimės savyje tą neaiškų ilgesį kažko tolimo ir praėjusio. Ir kuo labiau išvystytas mūsų intelektas, tuo labiau tai jausim. Todėl manau kad tam tinka kitas posakis: ,,Kartą išėjęs iš namų, niekada jų neturėsi“….

    Ištrauka iš romano ,,Pragaras rojuje“ (Rima Urmetzer 2008)

  10. Rasa says:

    Miela Rima, pries dvi dienas nusipirkau Jusu nauja knyga. padejau visas kitas i sona ir skaitau dabar ja.. :) Aciu! Labai idomu..

  11. Rima says:

    Sveikinu su ateinančiais. Manau kad įsigijot mano trečiajį ,,Prorsum” Tikiuosi, kad patiks.

  12. Rasa says:

    Jo, gaila, bet tada antrojo nemaciau.. :( Paieskosiu gal dar bus knygyne. Esu Jusu tikras fanas. :) Jus taip pat su Naujais metais. Daug sveikatos!

  13. Rima says:

    Romanas išleistas vokietijoje mažu tiražu todėl sekančiais metais bus tik bibliotekose. Lietuvoje jis išeis po mano sekančių dviejų ,,Ir visas gyvenimas” (jau leidykloje)ir ,,Vienatvės psichologija”.
    sėkmės.

  14. Danute says:

    viskas gerai..Lietuva mano Tėvynė..dirbu kultūros įstaigoje, tai esu Lietuvos ubagė, nes niekada nebuvo mokami normalūs atlyginimai…tačiau aš jau pripratau ir tiesiog nemanau, kad pinigai suteiktų man laimingesnį gyvenimą. Manau, kad pinigai nėra svarbiausi žmogaus gyvenime ir ne dėl pinigų daugelis išvažiuoja /nors tai “superpatriotai” mėgina nuslėpti/. Manau, kad žmonės pavargo …jiems sunku suprasti valdžios žmonių nesiskaitymą su paprastais žmonėmis…kad ir pensijų nuėmimas – žmogus ją užsidirbo pats, tai jo privatus kapitalas…..kodėl viskas daroma kažkokiems įsivaizduojantiems žmonėms, o ne žmogui.
    Kada baigsis žiniasklaidos, televizijos įvairūs šou apie blogus žmones/svarbu jiems parodyti, o toliau kas/,kada mes patys suprasime, kad svarbiausia yra Žmogus – jo gyvenimas. Kada baigsime vaidinti superpatriotus ir nusileisime ant žemės, kada mes pradėsime šypsotis vienas kitam…gyvename tik vieną kartą….manau, kad žmonės pavargo dvasiškai, morališkai ir kaip nebūtų gaila..ne labai geri žmonės mes esame..toks mūsų mentalitetas..

  15. Rene says:

    nieko nematau nei gero ,o tik bloga,kad emigravimas jau tapo iprastiniu.isvaziuoja vaikai,jei sutiko su tevais-prasigyvene pasiima ir juos.bet viskas butu gerai ir toje musu Lituveleje,jei nesusirgtum.va tada istirpsta santaupos ,tavo mokslai ir gimines,kolegos ir tt,dingsta i krumus,o jei dar gimine siaura.Mes abu su vyru ligoti,ir kuo toliau,tuo blogiau .Ir vaikam gyvenimu gadint nenorim.taip kad nrs ir su aukstaisiais -duonai nebelabai uztenka.nei verkt,nei dejuot,nes lietuviam tokios naujienos ,kai tau blogai-dziaugsma nesa,itarimus,apkalbas.Siaubas,ko tik mes neisgirstam apie save.Tik gaila,kad ta sypsena sunkiai beatsiranda veiduose,o buvom tokie smagus.Keliauninkai.Visiems padejom,gavojom ir mums pades,deja,padeda netiketi zmones,o ne is tu,kuriuos laikei draugais.Taigi,nesirkite,rankas kojas turite,tai ir uzsidirbti,jei galva o ne puodyne ant peciu turite,galima uzdirb visur.


  • RSS
  • Tapk fanu
  • Linkedin
  • Sekti Twitteryje

Populiariausi

Rekomenduoju

  • Steakhouse Hazienda
  • Mabre Residence Hotel
  • Zwilling. Stalas ir virtuvė
  • Papuošalų dizaino studija-salonas