Juk kartais ima ir atsitinka, kad ji aplanko visai ne laiku..ne vietoje..ir tada imi save kankinti abejonėmis. ” Priimkite dangaus dovaną be abejonių. Ši dovana nesupakuojama ir nesurišama kaspinėliu- rožyte, neužrakinama spynelėje. Atiduokite jai visišką laisvę. Laikas viską išspręs pats. Neverta nei jo skubinti, nei savęs niekinti ar juolab teisti. Būkite dėkinga dievams už nuostabiausią [ Daugiau ]
Besparnis būtų gyvenimas, Tuščias, niūrus, vienareikšmis, Jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys, Jei šviesus vaiko juokas Nepaglostytų mūsų širdies, Meilei jos nepažadintų, Nepaskatintų globai, gerumui, kūrybai. Sakau: tai mūsų sparnai – Jie privalo būti sveiki, švarūs, stiprūs, Kad mūsų gyvenimus pakylėtų, Kad nuskraidintų mus ten, Kur jau liestume viską jų rankom [ Daugiau ]
Kaip ir pripratusi, sekmadieniui vėl eilėraštis. Tik šį syk radau jį ne pati.. “ Neturi upės šios vardų, Jos tyliai srūva be krantų, Jos neatspindi debesų Ir teka jos kur tamsu. Žuvėdra nepalies sparnu Liūdnų patamsių vandenų, Į jas mergaitės nežiūrės, Žarom jos niekad nežėrės. Vanduo jų švarus ir vėsus Maitina šulinius visus Jos kantriai teka [ Daugiau ]
Vieną rytą atėjusi į darbą radau savo draugų iš Kauno Alekso ir Giedrės atsiųstą emailą su eilėraščiu, sveikinimu su pavasariu bei gaivių minčių ir darnos sieloje palinkėjimu. Visa diena buvo tokia šviesi.. šypsojaus ir džiaugiausi, kad turiu tokių draugų kaip jie. Juk iš tiesų, kartais rodos maža dovanėlė padaro didelius dalykus. “Gėlė pasakė vėjui, kad [ Daugiau ]
Mano siela šiandien sunkiai serga, Degdama vienatvės liūdesio karščiu. Aš nemoku jai palengvint vargo, Ką ji kliedi, aš suprasti negaliu. Aš sekiau jai pasakas gražiausias, Sugalvojau malonumų daug naujų, O jos akys nežinia ko klausia, Tokios liūdnos, net pažvelgt į jas baugu. Ir pabūgęs, jog pamišusi kada Nesuplėšytų į skiautelius mane, Kai [ Daugiau ]
“Mabre viešbutis”- štai kokiu pavadinimu yra Lietuvoje knyga. Iš pat pradžių išgirdusi iš savo kolegės klausimą ar jau mačiau tokią knygą pamaniau, kad ji juokauja, tačiau įsijungusi kompiuterį radau man atsiūstą nuordą, kad yra išleista poetės Juditos Vaičiūnaitės memuarinės prozos knyga- “Mabre viešbutis”. Va taip! Visus darbus metusi nuvažiavau į Rašytojų Sąjungą jos nusipirkti. Ir [ Daugiau ]
Gyvybė – mano ginklas, užuobėga menka, nesibaigiantis ginčas, nei karas, nei taika. Tiek būta, jausta, rėkta, kad jau spėliot imi: o kas gamtos norėta įrodyt manimi? Ko gero, jos mėginta visu manim pajust, kaip skaudžiai viskas krinta, ir kaip aš myliu jus. Justinas Marcinkevičius






