Rasa Martens

Restoranėlis su atskira patalpa, kur vaikai neleidžiami

Berlyne vienas vietinis restoranėlis, t.y. jo savininkė nusprendė įrengti papildomą salę restorane, kur vaikai neįleidžiami. Kaip yra nerūkymo zona, taip čia yra ir zona be vaikų.

Taip visų pirma norėta apsaugoti tuos, kurie nori ramiai pasėdėti, pavalgyti ir jiems garsiai krykštaujantys bei bėgiojantys vaikai tarp staliukų nekelia apetito. Svečiai skūsdavosi, kad klyksmai, riksmai tiesiog per dideli.

Diskusijos vyksta karštos, bet įdomu tai, kad nemažai tėvelių, kurie patys turi vaikus, bet labai palaiko šią idėją. Jų argumentas toks- mes irgi norime pabūti tylumoje, ramiai pavalgyti ir todėl jei pavyksta išeiti į restoraną palikus vaikus auklei, jame jau norisi tik ramybės, o ne vėl to pačio- t.y. vaikų.

Čia man vėl panašu kai užkietėję rūkoriai visai sveikina idėja, kad restoranuose negalima rūkyti, nes anot jų- rūko mažiau, o ir drabužiai neprisigeria to dūmų kvapo.

Žinoma, visokių vaikų būna. Juk kiti restorane elgiasi labai tvarkingai, ramiai ir mandagiau nei kiti suaugę. Be to, manau, kad būtina pagalvoti kuo vaikus užimti restorane, t.y. būtina turėti žaidimų, spalvinimo knygelių ir t.t. Tada jie net valgyti “neturi kada”..o ką jau kalbėti apie spygavimus ir t.t. mes pvz. net vaikų meniu esame padarę kaip spalvinimo knygelę, kurią jie gali po to išsinešti, nes nespėja visko nuspalvinti.

Man patinka vaikai restorane.

Aš ir pati prisimenu kaip mane senais gerais laikais teta nusivedė su pusesere į restoraną Druskininkuose. Mokėmės taisyklingai laikyti šakutę, servetėlę ir stebėjomes, kad ne mama, o padavėjas atneša mums maistą. Įspūdis begalinis..

Prarastas klientas ir tolimesnis darbas su juo

Visai neseniai paštu gavau laišką iš Vokietijoje esančios parduotuvės internete. Tai įžymių dizainerių drabužių išparduotuvė internete – “Dress for less“.

Laiške rašoma maždaug taip:

“Miela Rasa, mes Jūsų labai pasiilgome! Praeityje Jūs mielai ir dažnai pas mus apsipirkdavote, tačiau paskutiniu metu mes Jūsų čia jau nesutinkame ir dėl to mums labai liūdna.

Užsukite pas mus ir vėl. Kitam pirkiniui Jums dovanojame 10 EUR ir daiktų siuntimą iki Jūsų nemokamai.

Mes džiaugsimės Jūsų sugrįžimu ir jau dabar linkime Jums geros nuotaikos apsiperkant.

Nuoširdžiai Jūsų- Drees-for-less komanda”.

Taigi, iš šito laiško aišku, kad kompanija nemiega ir seka savo klientą. Antra, kad jiems negaila padovanoti apie 20 EUR, kad klientas vėl būtų su jais. Juk žinoma, kad jau esamą klientą yra pigiau išlaikyti nei surasti naują, tačiau daugelis iš mūsų koncentruojasi ieškoti tik naujų, o senųjų nevertiname tiek, kiek vertėtų.

Esu gavusi panašaus pobūdžio laišką ir iš “AOL“, iš drabužių kompanijos “ELEGANCE”.

Yra ko pasimokyti iš jų ne tik kalbant apie idėją, bet ir rašybos stilių.

Lietuvoje panašių laiškų kol kas dar negavau..

Knyga “PINIGŲ MEDIS”

Neseniai išėjusi Julitos Varanauskienės knyga “Pinigų medis” yra matyt pati pirmoji lietuvių autorės knyga apie šeimos pinigų valdymą, kuri parašyta paprasta ir suprantama kiekvienam kalba.

Esu skaičiusi visai nemažai panašaus pobūdžio knygų kitomis kalbomis, tačiau lietuviškai ir dar aprašant lietuviškos šeimos tradicijas nieko nebuvo.

Taigi, sveikintina idėja ir labai džiaugiuosi, kad tokia knyga atsirado.

Ji linksma, kasdieniškais pavyzdžiais grysta pamokymų knyga, kurią skaitant nesijauti, kad labai jau čia tau kažkas pamokslauja.

Gera knygos ir kaina ( apie 11 Lt.) ir tai leidžia ją nusipirkti daugiau žmonių, nei brangias verslo knygas. Ir jaunimui tokia kaina manau, kad prieinama.Autorė savo patarimais tarsi tampa sava ir jaunimui, pvz. vienas pasakojimas kai mergina savo sesei gimtadienio proga dovanoja paprastas šlepetes ir tualetinio popieriaus ritinėlį, kas reiškia- nepatinka dovana, eik š… ir t.t.

Tikrai žmonėms, kurie baigę ekonomikos studijas,  dirba su finansais ar daro verslą, čia daug naujų idėjų nebebus, tačiau žmonėms, kurie nelabai su tuo susidūrė – galima pasiimti nemažai gerų naujų idėjų.

Gerbiu autorę ir džiaugiuosi už ją ir todėl, kad ji įgyvendino savo svajonę- atsisėdo ir parašė knygą, susijusią su jos tiesioginiu darbu, bet ir nemažai su tiesiog moteriška patirtimi.

O juk kiek žmonių vis ruošiasi kažką panašaus parašyti ir niekaip nepadaro..