Rasa Martens

Unicef iškilminga vakarienė Rotušėje su seru Roger Moore

Jau beveik savaitė prabėgo nuo didelio ir gražaus įvykio Lietuvoje- UNICEF ambasadoriaus sero Roger Moore ir jo žmonos vizito Lietuvoje.

Apie tai buvo rašyta daug spaudoje, tačiau aš noriu šiek tiek savo įspūdžių papasakoti, nes kai žurnalistai klausia kas šio vizito metu paliko didžiausią įspūdį galiu paminėti du dalykus:

1. Roger Moore šventai tiki tuo ką daro ir stengiasi iš visų jėgų pakeisti pasaulį į gerąją pusę bei padėti nuskriaustiems. Jis nepaprastai nuoširdžiai ir nuolankiai dėkojo Rotušėje susirinkusiems už tai kad jie aukojo, jo veide nebuvo nuovargio ir susireikšminimo. Šiandien per TV mačiau, kad jis jau Voketijoje toliau dalyvauja renginiuose su vokiečių žvaigždėmis, kad padėti vaikams. Gerbiu tą žmogų.
2. Lietuviai nėra abejingi pasaulio vaikų bėdoms ir sugebėjo paaukoti tam virš 500.000 lt. Žinoma, buvo nepaprastai daug diskusijų kodėl parama bus skiriama Afganistano mokyklos statybai, juk pas mus irgi bėdų daug, tačiau surinkti pinigėliai parodė, kad sugebame matyti ir tuos, kuriems dar blogiau. Mes neesame uždari nuo viso pasaulio, sugebame matyti toliau už Lietuvos sienų.

Padėti reikia kuo daugiau ir visų pirmiausia saviems, tačiau kai kalba eina apie geriamą vandenį, maistą, pamokas, kad vaikas neliktų beraščiu ir toliau jam reikėtų humanitarinės pagalbos, tada viskas šiek tiek kitaip. Žinoma, per Lietuvos televizijos kanalus tokių dalykų rodoma labai mažai, galbūt kaip kam tada ir atrodo, kad baisiausia pas mus..tačiau jei nematai, tai nereiškia, kad to nebėra.

Pamenu, kai buvau Pietų Afrikoje, pasiprašėme vietinių, kad parodytų mums realų gyvenimą, t.y. jų kaimelį, o ne nuostabiai suorganizuotas ekskursijas, kuriose visi švarūs, gražūs ir malonūs.. Ką aš ten pamačiau? Alkanus vaikus, vaikų k9nelyje vaikščiojančius kirminus, ant žemės gulinčia purviną moterį, kuri rodės tuoj tuoj pagimdys ir pajaučiau nepaprastai didelę smarvę.. Va tada suvoki, kad gerai, kad mes gyvename Europoje. O juk vaikas nekaltas, kad jis gimė ten, galbūt bent jau šiek tiek galėčiau sutikti su argumentu, kad suaugusių žmonių ten nereikia gailėti, nes jie tinginiai ir t.t., tačiau vaikų..jie juk neturi pasirinkimo, negali apsiginti.

Žinoma, visa tai yra kiekvieno mūsų sąžinės ir pasirinkimo reikalas. Jokios prievartos niekada negali būti.

Bet aš esu labai dėkinga bendraminčiams už pagalbą..

Laimėti 147 milijonai eurų..

Visai neseniai Italijoje buvo laimėtas LOTTO rekordinis pagrindinis prizas- 147 milijonai eurų.

Suma iš tiesų įspūdinga. Suprantant tai, kad tai ne po truputį uždirbta iš verslo, o tiesiog vieną dieną LAIMĖTA suma, nori nenori imi galvoti ką darytum su ja ir kaip tai gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Viename Vokietijos žurnale ta proga buvo klausinėjama įžymių žmonių, o ką gi jie darytų laimėję tokią sumą. Vieni iš jų sakė, kad paaukotų dalį pinigų labdarai, kiti, kad padėtų savo šeimai, kiti atsakinėjo nevengdami pajuokauti ( maudytūsi pinigų baseine ir pan. ).

Lietuvoje galbūt būtų galima padaryti privatų fondą ir šiuo metu padėti gelbėtis mažoms ir vidutinėms firmoms, kurios negali gauti kredito iš banko, tačiau praėjus krizei tikrai atsigaus ir generuos gerą pelną?

Keletas  iš Vokietijoje žinomų žmonių atsakė, kad jų gyvenime niekas nesikeistų ir jie gyventų kaip gyvenę..

Atrodo gražus noras ir nusistatymas, tačiau nelabai tikiu, kad taip būtų. Žinoma, milijardieriui gyvenimas nesikeistų, tačiau kitiems, net jei ir turi labai daug pinigų, tokia suma yra labai didelė, kad nieks nesikeistų gyvenime.

Manau, kad laimėjus tokią sumą pinigų net ir labai besistengdamas gyventi “po senovei” nejausi ramybės..persekios mintys, kad gali daugiau sau leisti keliauti, išleisti ar daryti gerų darbų.

O kaip jums atrodo, ka darytumėte ir kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei staiga sąskaitoje atsiranda tokia suma- 147.000.000,- EUR?

Pagalba benamiams gyvūnams “Panoramoje”

Ketvirtadienį buvau labai smagiame ir man asmeniškai svarbiame renginyje. Tai buvo koncertas, kuris tapo baigiamuoju iniciatyvos padėti beglobiams gyvūnams akcentu. Beveik mėnesį laisvalaikio ir prekybos centro „Panorama“  lankytojai galėjo stebėti neįprastą vaizdą: 100 kvadratinių metrų dydžio jaukiai įrengtame plote gyveno beglobiai katinai, kuriuos kiekvieną dieną prižiūrėjo savanoriai pagalbininkai.

Mane ten dalyvauti pakvietė vienas iš renginio organizatorių Marius Kiaunė ir jau esu jam pati sakiusi, kad šią iniciatyvą palaikysiu visada.

Štai kodėl:

• gyvūnas nėra daiktas, žaislas, kurį gali paimti ir tiesiog išmesti kai jis tau nepatinka. Tai yra tavo draugas. Kartais netgi vienintelis, kuris tave priima tokį koks esi ir neatstumia kai jau esi netgi bomžas ir visi artimieji nusisuko;
• nemanau, kad pinigų stygius gali priversti išmesti augintinį, nes jie valgo viską ir galima tikrai pasidalinti ( Vokietijoje matau daug benamių, kurie prašo išmaldos, o jų šuo šalia ir jie dalinasi kasniu paskutiniu;
• niekada nemanau, kad gražus ir vertingas yra tik veislinis šunelis ar kitas gyvūnėlis- juk savo draugų nesirenki dėl išvaizdos ir dažnai būna taip, kad nelabai gražus žmogus, jį pažinus tampa gražus;
• labai gerbiu prekybos centro tokią iniciatyvą, nes tokiu būdu buvo tarsi parodyta širdis ir mąstymas ne vien tik apie biznį, tačiau ir apie socialinę atsakomybę. Juk verslas labai dažnai yra tiesiog asmeniniai santykiai tarp žmonių, o didelis prekybos centras tokiu būdu tarsi rado priėjimą kiekvienam mums labai asmeniškai. Žinoma, kad tokie dalykai tuo pačiu ir pritraukia naujų klientų, tačiau man kaip jau esamai šio centro klientei bus dar smagiau ten apsipirkti.

Man smagu, kad iš šiuo sunkiu metu galvojama apie šilumą ir mūsų ištikimiausius draugus.

„Norime atkreipti dėmesį į aktualią miesto problemą, todėl daugiau kaip mėnesiui „Panoramoje“ priglobėme mažuosius beglobius gyvūnus. Džiaugiamės, kad savotiška mūsų avantiūra buvo sėkminga – katinėliai sulaukė didelio lankytojų dėmesio, o net septyniasdešimt surado ir naujuosius savo šeimininkus“, – pasakojo sumanymo autorė, „Panoramos“ rinkodaros direktorė Laura Panovienė.

Iniciatyvą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į beglobius gyvūnus, parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Katinėlių šiuolaikiniame prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ apgyvendinimu rūpinasi gyvūnų globos organizacijos „SOS gyvūnai“ („Pifas“) ir „Lesė“.