March 7, 2010
Laisvalaikis
1 Comment
Vieną rytą atėjusi į darbą radau savo draugų iš Kauno Alekso ir Giedrės atsiųstą emailą su eilėraščiu, sveikinimu su pavasariu bei gaivių minčių ir darnos sieloje palinkėjimu.
Visa diena buvo tokia šviesi.. šypsojaus ir džiaugiausi, kad turiu tokių draugų kaip jie.
Juk iš tiesų, kartais rodos maža dovanėlė padaro didelius dalykus.
“Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė “tuoj”,-
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų.
Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos,
Ir trankės, klausinėdamas, kokios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, -
Gėlė baltai pražydo ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: “Balta, balta, balta!”
(H.Radauskas)
March 6, 2010
Laisvalaikis
No Comments
Vakar visą dieną tiek kalbant telefonu, tiek šiaip susitikus su kažkuo, dienos pabaigoje su bendradarbiais atsisveikinant vienas kitam sakėme- iki susitikimo Kaziuko mugėje.
Tai reiškia, kad šį savaitgalį visi trauksime į ten ir su kažkuo atsitiktinai susitiksime, su kažkuo eisime gerti kavos, su kitais tik šiaip trumpai susitikę šnektelsime.. Mėgstu tą šurmulį ir bendrumo jausmą. Man patinka žmonių šypsenos, juokeliai, tas lengvumas..
Smagu susitikus draugus dalintis įspūdžiais kas ką kur matė, kas ką pirko ir už kiek..manau tik vieną kartą metuose, t.y. Kaziuko mugės savaitgalį, leidžiama žvilgtelėti į draugo ar pažystamo krepšį nerizikuojant būti apšauktu nemandagiu..
Dalyviams tai verslas, tačiau su kokia gera emocija ateina pirkėjas į šią mugę ir perka prekę..Juk čia perkame tikrai daugiau iš malonumo, o ne dėl to, kad to daikto gyvybiškai mums reikia.
Man patinka tas šaltukas lauke, išraudę žangukai.
O vien tik ko vertas ir užbėgimas į mažą kavinukę išgerti kavos ar arbatos su bandele, o parėjus namuose džiaugtis namų šiluma ir jaukumu.
February 28, 2010
Laisvalaikis
No Comments
Mano siela šiandien sunkiai serga,
Degdama vienatvės liūdesio karščiu.
Aš nemoku jai palengvint vargo,
Ką ji kliedi, aš suprasti negaliu.
Aš sekiau jai pasakas gražiausias,
Sugalvojau malonumų daug naujų,
O jos akys nežinia ko klausia,
Tokios liūdnos, net pažvelgt į jas baugu.
Ir pabūgęs, jog pamišusi kada
Nesuplėšytų į skiautelius mane,
Kai ištroškus atsigert paprašė,
Padaviau jai taurę žudančių nuodų,
Bet, išsiurbus paskutinį lašą,
Ji sušuko: trokštu, duoki stipresnių!
Vytautas Mačernis
