Rasa Martens

Laimėti 147 milijonai eurų..

Visai neseniai Italijoje buvo laimėtas LOTTO rekordinis pagrindinis prizas- 147 milijonai eurų.

Suma iš tiesų įspūdinga. Suprantant tai, kad tai ne po truputį uždirbta iš verslo, o tiesiog vieną dieną LAIMĖTA suma, nori nenori imi galvoti ką darytum su ja ir kaip tai gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Viename Vokietijos žurnale ta proga buvo klausinėjama įžymių žmonių, o ką gi jie darytų laimėję tokią sumą. Vieni iš jų sakė, kad paaukotų dalį pinigų labdarai, kiti, kad padėtų savo šeimai, kiti atsakinėjo nevengdami pajuokauti ( maudytūsi pinigų baseine ir pan. ).

Lietuvoje galbūt būtų galima padaryti privatų fondą ir šiuo metu padėti gelbėtis mažoms ir vidutinėms firmoms, kurios negali gauti kredito iš banko, tačiau praėjus krizei tikrai atsigaus ir generuos gerą pelną?

Keletas  iš Vokietijoje žinomų žmonių atsakė, kad jų gyvenime niekas nesikeistų ir jie gyventų kaip gyvenę..

Atrodo gražus noras ir nusistatymas, tačiau nelabai tikiu, kad taip būtų. Žinoma, milijardieriui gyvenimas nesikeistų, tačiau kitiems, net jei ir turi labai daug pinigų, tokia suma yra labai didelė, kad nieks nesikeistų gyvenime.

Manau, kad laimėjus tokią sumą pinigų net ir labai besistengdamas gyventi “po senovei” nejausi ramybės..persekios mintys, kad gali daugiau sau leisti keliauti, išleisti ar daryti gerų darbų.

O kaip jums atrodo, ka darytumėte ir kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei staiga sąskaitoje atsiranda tokia suma- 147.000.000,- EUR?

Viešbučių kambarių skirtumai

Viešbučių lygių ir jų skirstymą į žvaigždutes tikrai žinome daugelis.

Tačiau netgi ir tarp tiek pat žvaigždučių turinčių viešbučių egzistuoja dideli skirtumai. Skiriasi tiek vienoje šalyje esančių viešbučių lygis, tiek skirtingų šalių tiek pat žvaigždučių turintys viešbučiai, pvz. Turkijoje ar Egipte 4 žvaigždutės toli gražu neprilygsta Vokietijos ar Lietuvos 4 žvaigždučių viešbučio lygiui.

Dažnai būna ir tai, kad viešbučiai atitinka parašytus raštiškai techninius reikalavimus, kurie reikalingi gauti vieną ar kitą žvaigždučių kiekį, tačiau aptarnavimo srityje yra arba geresni arba blogesni už turimą žvaigždučių kiekį.. Žodžiu, tema neišsemiama ir diskutuoti galima daug.

Tačiau šiandien norėjau prisiminti vieną labai juokingą istoriją, kuri parodo, kad viešbučiai gali būti netgi skirstomi pagal kiekvieno žmogaus asmeninius lūkesčius.

Tai nutiko Vokietijoje. Vienas jaunas ( 32 metų ) vaikinas, ką tik apsigynęs daktaro mokslinį laipsnį įsidarbino ir darė staigią karjerą dideliame pasauliniame koncerne ir žinoma, pakliuvo tiesiai į koncerno valdybą. Valdybos nariams komandiruočių metu yra užsakoma viešbučio kambariai pagal korporatyvinį tarifą, t.y.suderintos sutartinės kambarių kainos ir netgi jeigu turi duoti aukštesnės klasės kambarį, nes sutarto nėra laisvo- kaina lieka galioti tokia pati.

Žodžiu, tam vaikinui sekretorė užsakė kambarį viešbutyje Miunchene ir jis nuvykęs gavo kambario raktus. Koncerno politika yra visada imti tik 4 žvaigždučių viešbučius ir neišlaidauti, nors jie skraido visi už Europos ribų tik biznio klase ir t.t.

Vaikinas nueina į viešbučio kambarį ir suvokia, kad ne ten pataikė- kambarys gražiausias ir labai didelis, gyvų gėlių puokštė, vaisių lėkštė, chalatai, šlepetės ir t.t. Jis daug keliavo, bet tokio dar nematė.

Žodžiu, jis supranta, kad tai yra tikrai liukso klasės kambarys ir iš pradžių galvoja, kad gal nieko niekam nesakyti ir tiesiog pagyventi tame super kambaryje ir nieks nepastebės.

Tačiau po kelių minučių ateina suvokimas, kad galbūt apsiriko jis pats ir išvažiuojant jo koncernui  bus išstatyta daug didesnė suma už tą liukso, o gal netgi prezidentinį numerį. Tada jau teks mokėti už tai pačiam, o to nenori turbūt nieks.

Pasiėmęs savo lagaminus vaikinas nusiledo į regsitratūrą ir sako:

- Jūs man davėte ne tą kambarį.

- Jūs iš kompanijos “X”?- sako administratorius.-Tai kambarys tas jums ir buvo rezervuotas. Ar jums jis netinka?

-Man viskas tinka, bet aš noriu paprasto vienviečio kambario, o ne liukso.-sako jis.

- Sere, tai mūsų pats paprasčiausias vienvietis standartinis kambarys, jei norite mes jums parodysime liukso klasės numerį..

-Ne, ačiū.Esu labai laimingas. -pasakė jis ir vėl leido nunešti portje lagaminą į kambarį.

Porceliano koncerno “Waterford Wedgwood” bankrotas

Praeitą savaitę spaudoje pasirodė, kad bankrutuoja Airijos porceliano kompanija “Wedgwood”.

Pirmiausia perskaičiusi net nustėrau, nes tai viena iš seniausių, tačiau moderniausių porceliano gamintojų su didelėmis ir giliomis tradicijomis. Vienas iš tikrai ne daugelio pasaulinių brandų porceliano srityje.. Šio porceliano buvo gaminama ir Anglijos karalienei, ir muzikos karaliene vadinamai Madonai ir dar daugeliui kitų įžymybių.

Kompanija “Wedgwood” buvo nupirkusi ir 90,7 proc. “Rosenthal” porceliano kompanijos akcijų. Iš viso joje dirbo apie 10.000 žmonių.

Mūsų parduotuvėje “Zwilling”Stalas ir Virtuvė” tarp kitų brandų, “Wedgwood” porcelianas pats populiariausias. Beje, mes netgi visos Vakarų Europos mąstu buvome vieni iš lyderių pagal pardavimus lyginant su gyventojų skaičiumi.

Dalyvaujant parodose “Wedgwood” stebino naujovėmis, dizaino sprendimais ir tradicijų puoselėjimu.

O KAS TOLIAU?

O gi, viskas po senovei.

Galutiniam vartotojui nieks nesikeis. Gamintojas netgi neinformuoja mūsų, nes užsakymai vykdomi laiku, viskas vyksta kaip ir iki šiol.

O tuo pačiu metu žinoma, kad ieškomas naujas kompanijos pirkejas, kurio tikrai ilgai ieškoti nebereiks, nes tokį brandą perkant sėkmė garantuota, jei optimizuosi sąnaudas.