Rasa Martens

“Šok su manim” studijoje

Praėjusį šeštadienį buvau TV3 projekto “Šok su manim” transliacijoje. Prisiminiau senus gerus laikus, kai mes kiekvieną šeštadienį jau nuo pusiaudienio būdavome LTV ir laukdavome vakaro.

Žinoma, atėjau palaikyti savo buvusio šokių partnerio Artūro, kuris šą kartą šoka su labai gražia mergina Aiste. Man buvo smagu ir tai, kad tą vakarą buvo šokama rumba ir kvikstepas- šokiai, kuriuos mes projekte per LTV “Šokių 10″ šokome pirmą vakarą. Rumba visada žada gražią, jausmingą muziką, o kvikstepas linksmybes.

Taigi, ši laida man patiko labiau nei praeitą šeštadienį. Ji buvo linksmesnė, vedančiųjų ir komisijos sąmojis buvo daug subtilesnis ( na, išskyrus I.Valinskienės pavadinimą “Pirčiupių motina”).

Artūras su Aiste šoko kvikstepą. Muzika linksma, jie abu labai gražūs ir šoko man labai gražiai, tačiau iš komisijos gavo pastabų. Žinoma, kai žinai, kad Aistė buvusi balerina, jai reikalavimai ir keliami aukštesni, tačiau kaip pora man jie puikūs.

Gražiausia rumba matyt iš tiesų buvo Dievydo ir Šorenos, tačiau man asmeniškai drabužiai buvo visiškai nepriimtini. Matyt esu labai jau konservatyvi, tačiau šokiuose man gražu suknelės, sijonai ( nors pati gyvenime labiausiai už viską mėgstu džinsus).

Užtat Ingos Krukauskienės suknele buvo nuostabi- paprasta, bet labai elegantiška ir tinkanti rumbai.

Po laidos dar su Inga diskutavome, kas gi atsitinka, kad gyvenime per sunkumus prasibraunantis,nebijantis publikos ir galintis kalbėti konferencijoje prieš 1000 žmonių žmogus, išėjęs ant parketo jaučia tokį didelį nerimą, kad nevaldo savęs?

 Ar tai nėra perfekcionisto požymis?

Jei negali padaryti perfect, tai iš vis nedaro?

Juk suvoki, kad būtent šokiuose negali būti perfect, nes tai reikalauja ilgų intensyvaus darbo metų treniruojantis, o šiame projekte laikas treniruotis yra labai ribotas. Ir tada reikia iš viso to imti tik malonumą, kaip pvz. Blekaitis, kuris džiaugiasi, kad yra ant parketo, juda ir stengiasi, nors juk realiai suvokia, kad šokis nebus pagrindinis jo koziris šiame projekte.

Ech, sėkmės jiems visiems čia..

Pagaliau vėl šokiai..

Praeitą savaitgalį per TV3 prasidėjęs projektas “Šok su manim” buvo labai laukiamas.. du metai nebuvo šokių per TV.

Aš šio projekto laukiau dar ir dėl to, kad šoka mano buvęs šokių partneris LTV projekte “Šokių 10″- Artur Bajor. Juk Artūro šokančio TV ekrane su kita partnere nemačiau ir buvo įdomu pamatyti jį “iš šalies”.

O ir šiaip nemažai mano bičiulių ši kartą suksis ant parketo..

Prisiminiau daug dalykų žiūrėdama šia laidą:

• jaudulį prieš pirmąją laidą ir apskritai prieš tiesioginį eterį. Mūsų laida juk prasidėdavo iš karto po “Panoramos”, tai kai jau išgirsdavome orus, žinojome, kad už keleto minučių..ir dabar prisimenu tą širdies plakimą..
• komisijos komentarus- jų laukdavai tarsi nuo to pasakymo priklausytų visas gyvenimas. Kartais tai buvo labai malonu, kartais liūdna..O šį kartą kai žiūrėjau buvo kaip ko gaila, kaip ką gyrė visiškai be reikalo.. Bet labai malonu buvo vėl pamatyti p.Smoryginą ir prisiminti jo frazę sakytą man: PONIA Rasa, Jūs ne groteskas – Jūs dama.. Viso projekto metu juokėmės iš jos ir daugelis kolegų man vis primindavo, kad aš esu DAMA.
• supratau, kad jau niekada negalėsiu žiūrėti tokių šokių projektų nekreipdama dėmesio į patemptą arba ne kojytę, ištiestą arba ne nugarą, nepatogią arba super gerą specialiai šokiams suknelę ir dar daug kitų detalių, kurių anksčiau net nepastebėdavau;
• prisiminiau publikos plojimus ir begalinį palaikymą. Jis buvo toks svarbus ir kai būdavo kažkokie pakėlimai, įdomesni deriniai, o publika plodavo- jausdavaisi tikrai pakylėtas. man kažkodėl pasirodė, kad naujoje laidoje publika gana rami ir plojo mažokai..

Turbūt daugelis žiūrint šią naują laidą per TV3 taip pat ją lygino su legendiniu jau tapusiu LTV “Šokių 10″, nes pastarasis projektas tarsi nustatė standartą, kurį peršokti bus gana sunku, o gal ir nelabai įmanoma.

Na, o tiems, kas dalyvavo LTV šokiuose jis ir pasiliks pats geriausias, nustabiausias.

Juk ten įdėta tiek daug visų mūsų širdies..

Diena be dietų (atnaujinta)

Šiandien buvau labai gražiame ir naudingame renginyje- “DIENA BE DIETŲ”. Šį rengninį organizavo modelis Aistė Jasaitytė  ( mudvi kartu dalyvavome Šokių 10 projekte LTV ir susidraugavome) bei Valgymo sutrikimų centras. Aistė budama modelis, niekada nebuvo praradusi sveikos nuovokos ir nesikūdino iki išsekimo. Džiaugiuosi, kad turime tokį įžymų modelį, kuri galvoja ir apie kitų žmonių sveikatą ir inicijuoja tokius renginius.

Pagrindinis šiandien dienos renginuko akcentas buvo tai, kad paaiškinti jauniems žmonėms, kad ne vien tik liesas kūnas yra gražu ir apskritai, kad ne kūno grožis garantuoja žmogaus sėkmę.

Buvo atidaryta Gedimino Žilinsko fotografijų paroda “Mylėk save” ( vieną iš foto matote viršuje), kurioje buvo nemažai moterų nuotraukų, kurios pasiekė savo tikslų ir yra laimingos tikrai ne dėl savo kūno linijų.

Renginio globėja Edita  Mildažytė  paskatino visas merginas pagalvoti apie savo sveikatą ir patikino, kad niekada negali būti laimingas žmogus, jeigu jis yra alkanas.

Kai kalbėjau aš turbūt pats pagrindinis akcentas man buvo tai, kad priminiau Antuano de Sent-Egziuperi mintį iš “Mažojo Princo”, kad tai kas svarbiausia akimis nematoma, matyti galima tik širdimi.

Kai būni Lietuvoje, jautiesi tarsi būtum stora, tačiau išvažiavus kažkur į užsienį supranti, kad lietuvaitės yra nepaprastai lieknos ir gražios. Tą sako ir užsieniečiai, kurie atvyksta į mūsų šalį. Tik kažkodėl nesidžiaugiame savimi, o vis dar kažką norime tobulinti ir tik lieknėti…dažnai tai tampa pražūtinga, nes sutrinka psichika, o ką jau bekalbėti apie fizinį kūno alinimą.

Žodžiu, linkiu visiems, kad “Diena be dietų” mums būtų kasdien.

Beje, dar vienas dalykas- simboliškas ženklelis yra ženkliukas-kriaušė, kurį esame įsisegę. Juo norima uždėti akcentą, kad moters kūno forma yra tarsi kriaušės forma. Čia Aistė ją ir parodo: