Rasa Martens

Kaip televizijos gelbėja žiūrovą nuo reklamos

Dar nežinojau, kad televizijos stengiasi, kad žiūrovai nežiūrėtų per jas transliuojamų reklamų. Bet smagu, kai tai nutinka.

Vienu metu, vienu laiku prasidėję tą patį žiūrovų segmentą prie ekranų pritraukiantys TV šokių projektai iš pradžių papiktino žiūrovus. Kam ta kova tarp kanalų, juk norisi žiūrėti ir ten ir ten. Tie, kurie domisi šokiais, niekada jais nepasisotina, o be to labai skirtingi veikėjai surinkti į tuos projektus.

Tačiau gera žinia tai, kad gali žiūrėti abu projektus, nes prasidėjus reklaminei pauzei viename tiesiog perjungi kitą kanalą ir žiūri šokius toliau. Taigi, taupai laiką, galbūt šiek tiek neįdomių kalbų praleidi, tačiau gali sekti eigą.

Bet kokiu atveju, tiek viename, tiek kitame kanale reklamos VISIŠKAI nežiūri. Taigi, mums gerai, o kaip reklamos užsakovams? Ar jie labai džiaugiasi?

Pvz.Vokietijoje, kai skirtinguose kanaluose rodomos itin didelį populiarumą turinčios laidos, kažkokiu mums nežinomu, o jiems patiems labai gerai žinomu būdu padaroma taip, kad reklamos visada beveik sekundė sekundei prasideda kartu skirtinguose kanaluose. Taigi, tu tiesiog lieki tame kanale, kurį žiūri, nes perjungti nėra prasmės. Tokiu būdu pasirenkam laida labai aiškiai.

Bet man labai smagu, kad per LNK galiu matyti savo buvusį šokių partnerį Artūrą, per TV3 klausytis komisijos pirmininko J.Smorygino ir t.t.

“Šok su manim” studijoje

Praėjusį šeštadienį buvau TV3 projekto “Šok su manim” transliacijoje. Prisiminiau senus gerus laikus, kai mes kiekvieną šeštadienį jau nuo pusiaudienio būdavome LTV ir laukdavome vakaro.

Žinoma, atėjau palaikyti savo buvusio šokių partnerio Artūro, kuris šą kartą šoka su labai gražia mergina Aiste. Man buvo smagu ir tai, kad tą vakarą buvo šokama rumba ir kvikstepas- šokiai, kuriuos mes projekte per LTV “Šokių 10″ šokome pirmą vakarą. Rumba visada žada gražią, jausmingą muziką, o kvikstepas linksmybes.

Taigi, ši laida man patiko labiau nei praeitą šeštadienį. Ji buvo linksmesnė, vedančiųjų ir komisijos sąmojis buvo daug subtilesnis ( na, išskyrus I.Valinskienės pavadinimą “Pirčiupių motina”).

Artūras su Aiste šoko kvikstepą. Muzika linksma, jie abu labai gražūs ir šoko man labai gražiai, tačiau iš komisijos gavo pastabų. Žinoma, kai žinai, kad Aistė buvusi balerina, jai reikalavimai ir keliami aukštesni, tačiau kaip pora man jie puikūs.

Gražiausia rumba matyt iš tiesų buvo Dievydo ir Šorenos, tačiau man asmeniškai drabužiai buvo visiškai nepriimtini. Matyt esu labai jau konservatyvi, tačiau šokiuose man gražu suknelės, sijonai ( nors pati gyvenime labiausiai už viską mėgstu džinsus).

Užtat Ingos Krukauskienės suknele buvo nuostabi- paprasta, bet labai elegantiška ir tinkanti rumbai.

Po laidos dar su Inga diskutavome, kas gi atsitinka, kad gyvenime per sunkumus prasibraunantis,nebijantis publikos ir galintis kalbėti konferencijoje prieš 1000 žmonių žmogus, išėjęs ant parketo jaučia tokį didelį nerimą, kad nevaldo savęs?

 Ar tai nėra perfekcionisto požymis?

Jei negali padaryti perfect, tai iš vis nedaro?

Juk suvoki, kad būtent šokiuose negali būti perfect, nes tai reikalauja ilgų intensyvaus darbo metų treniruojantis, o šiame projekte laikas treniruotis yra labai ribotas. Ir tada reikia iš viso to imti tik malonumą, kaip pvz. Blekaitis, kuris džiaugiasi, kad yra ant parketo, juda ir stengiasi, nors juk realiai suvokia, kad šokis nebus pagrindinis jo koziris šiame projekte.

Ech, sėkmės jiems visiems čia..

Pagaliau vėl šokiai..

Praeitą savaitgalį per TV3 prasidėjęs projektas “Šok su manim” buvo labai laukiamas.. du metai nebuvo šokių per TV.

Aš šio projekto laukiau dar ir dėl to, kad šoka mano buvęs šokių partneris LTV projekte “Šokių 10″- Artur Bajor. Juk Artūro šokančio TV ekrane su kita partnere nemačiau ir buvo įdomu pamatyti jį “iš šalies”.

O ir šiaip nemažai mano bičiulių ši kartą suksis ant parketo..

Prisiminiau daug dalykų žiūrėdama šia laidą:

• jaudulį prieš pirmąją laidą ir apskritai prieš tiesioginį eterį. Mūsų laida juk prasidėdavo iš karto po “Panoramos”, tai kai jau išgirsdavome orus, žinojome, kad už keleto minučių..ir dabar prisimenu tą širdies plakimą..
• komisijos komentarus- jų laukdavai tarsi nuo to pasakymo priklausytų visas gyvenimas. Kartais tai buvo labai malonu, kartais liūdna..O šį kartą kai žiūrėjau buvo kaip ko gaila, kaip ką gyrė visiškai be reikalo.. Bet labai malonu buvo vėl pamatyti p.Smoryginą ir prisiminti jo frazę sakytą man: PONIA Rasa, Jūs ne groteskas – Jūs dama.. Viso projekto metu juokėmės iš jos ir daugelis kolegų man vis primindavo, kad aš esu DAMA.
• supratau, kad jau niekada negalėsiu žiūrėti tokių šokių projektų nekreipdama dėmesio į patemptą arba ne kojytę, ištiestą arba ne nugarą, nepatogią arba super gerą specialiai šokiams suknelę ir dar daug kitų detalių, kurių anksčiau net nepastebėdavau;
• prisiminiau publikos plojimus ir begalinį palaikymą. Jis buvo toks svarbus ir kai būdavo kažkokie pakėlimai, įdomesni deriniai, o publika plodavo- jausdavaisi tikrai pakylėtas. man kažkodėl pasirodė, kad naujoje laidoje publika gana rami ir plojo mažokai..

Turbūt daugelis žiūrint šią naują laidą per TV3 taip pat ją lygino su legendiniu jau tapusiu LTV “Šokių 10″, nes pastarasis projektas tarsi nustatė standartą, kurį peršokti bus gana sunku, o gal ir nelabai įmanoma.

Na, o tiems, kas dalyvavo LTV šokiuose jis ir pasiliks pats geriausias, nustabiausias.

Juk ten įdėta tiek daug visų mūsų širdies..