Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

Piano viešbutyje

Parašė Rasa 2008 Sep 4 0 Komentarų

Nepaprastai gražu, kai vos tik įžengus į viešbutį išgirsti gyvos muzikos garsus. Dažniausiai tai būna pianino garsai, kažkur fojė stovi nuostabaus grožio piano ir groja muzikantas. Kartais prie jo prisėda ir viešbučio svečiai.. Tikiu, kad kažkada mūsų viešbučio svečiams galėsiu pagroti ir aš. Kol kas gyvos muzikos garsai vakarais džiugina mūsų restorano lankytojus ir groja jiems tikri profesionalai. Tiesa, kartais restorane groja ir svečiai..pamenu vieną labai įžymų chirurgą Lietuvoje ir ne tik. Jam prisėdus prie pianino po vakarienės, salėje kiti svečiai net nusčiuvo kai šis pradėjo groti. Nieks nesitikėjo, kad žmogus, puikiai operuojantis dar gali ir taip valdyti pianino klavišus.

Gal Rugsėjo 1-osios paįtakota, galvoju vėl atnaujinti savuosus mokslus. Man nepaprastai patiko mokytis groti, nors pradėjau tai daryti tik prieš kelis metus. Namie stovi pianinas “Steinway&Sons”, kuris jau pasiilgo garsų.

Daugiau nei metus negrojau..

Vienoje knygoje perskaičiau labai trumpą istoriją apie “Steinway”, kuri privertė dar labiau pamilti savo instrumentą. Ši kompanija buvo įkurta Henry Engelhardt Steinway ir jo sūnų, Niujorke, 1853 metais. Iki tol ponas Steinway gyveno Vokietijoje, iš pat pradžių dirbo staliumi, bet kaip savo hobi pagamino fortepijoną, kuris tuoj pat laimėjo prizą, kaip puikus produktas. Taigi, iki savo išvykimo į Niujorką, 1850 metų, jie pagamino tik 482 pianinus.

Niujorke verslas vystėsi gana sėkmingai. Jau 1859 metais kompanija galėjo parduoti 500 pianinų. Pardavimai toliau augo. Buvo pastatytas didelis fabrikas ir vienas iš brolių ėmęsis vadovauti kompanijai nusprendė, kad reikia skirti daug daugiau dėmesio pianino priartinimui prie žmonių, t.y. dabar vadinamui marketingui.  Steinway norėjo ne tik kokybės prasme tapti Nr.1 pasaulyje. Visų pirma įžymūs muzikai buvo paprašyti nuolat pasakyti kokį nors gerą žodį apie instrumentą, net jei tai būtų tik vienas trumpas sakinys-”Aš groju Steinway”. Žinoma, ypatingas dėmesys buvo skiriamas, kad muzikai, kurie tai daro, jaustųsi gerai ir kompanija pildė visas jų užgaidas, kurios niekuo nesusijusios su grojimu, pvz. pasimetus lagaminui Steinway agentūra jo ieškodavo pati ir pristatydavo.

Iki dabar yra išlikę patys svarbiausi kokybės dalykai, kurie sukuria specialią aurą šiems pianinams: 80 procentų produkcijos gaminama rankomis. Fortepijonas susideda iš 12.000 detalių. Pianinai daromi tik iš masyvaus medžio, kuris prieš perdirbant jis turi džiūti 2 metus. Fortepijonui pagaminti reikia 1 metų. Taigi, dabar pagaminama apie 3.000 instrumentų per metus. Per visą kompanijos 150 metų istoriją yra pagaminta apie 570.000 pianinų. Kalbant apie fortepionus, jie turi 87 procentus pasaulinės rinkos. Instrumentai “gyvena” 100 metų.

Argi turint tokį instrumentą nebūtų nuodėmė palikti jį stovėti tik kaip baldą?