Rasa Martens

Ar pastebėjote, kad…

“…Ar pastebėjote, kad..

• restorano padavėjai geriausiai prisimena tuos klientus, kurie niekad neduoda arbatpinigių, ir tuos, kurie jų duoda daug.
• kai restorano savininkas veda, restoranas gauna naują administratorę.
• nėra geresnės vietos kaip namai – ypač tada, kai visi barai užsidaro.
• kai barmenas mato, kad žmogus geria norėdamas užsimiršti, prašo jį už gėrimus sumokėti iš anksto.
• restorane labai lengva atpažinti vedusį vyrą: kai jam padavėja atneša sąskaitą, jisai visuomet ją patikrina.
• pasitaiko žmonių, kurie išsineša iš restorano šakutę ar peilį, tarsi tai būtų vaistai, kuriuos reikia vartoti po valgio.”

Tai tik kelios mintys iš Liudo Stankevičiaus knygos “Ar pastebėjote, kad.. “. Jis yra gimęs Kaune, tačiau jau nuo 1951 m. gyvena Kanadoje. Yra parašęs 29 knygas prancūzų kalba, keletas jų išverstos į ispanų, portugalų, anglų kalbas. Jis Kanadoje taip pat veda radijo laidas lietuvių kalba ir dirba žurnalistu. Už nuopelnus Lietuvai 2004 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu.

Artėjanti Naujųjų Metų šventė

Nespėjome apsidairyti, o jau ir vėl Naujieji “ant nosies”. Na, gal dar daugelis iš mūsų asmeniškai nelabai planuojame kur, su kuo sutiksime Naujuosius, tačiau restoranai jau pilnu tempu galvoja programas ir turi siųsti parneriams pasiūlymus šiai iškilmingai nakčiai. Galvojame ir mes.. Kiekvienais metais būdavo labai linksmos, trankios šou programos, įžymūs atlikėjai, daug dainų, triukšmo..

Tačiau šiais metais vis svarstome ar tikrai visiems to reikia?

O ką daryti jei nori ramiai pasėdėti tą vakarą be televizoriaus žiūrėjimo?

Jei nori skaniai pavalgyti, bet negaminti pats?

Norisi tik klausyti ramios muzikos, kalbėtis ir tiesiog įkvėpti ramybės?

Tokiems, kurie ieško ramybės tą vakarą arba yra vieniši nelabai ir yra kur pasėdėti ( nebent namuose ). Dauguma restoranų būna pilni šurmulio arba iš vis užsakyti..

O kartais juk taip noris paprastumo be pompastikos.. ir esi už tai pasiruošęs užmokėti ne mažiau nei už šou programas, net ir šiais visuotinės depresijos versle laikais..

Labdaros ir paramos fondas JIEZNO VAIKAI

Praeitą savaitę buvau nuėjusi į labdaros ir paramos fondo “Jiezno vaikai” organizuotą vakarėlį. Į jį pakvietė vienas iš šio fondo stegėjų ( beje, steigėjai yra keturi jauni ir labai sėkmingi versle vyrai ), mano draugas Danielius. Nepaprastai didžiuojuosi, kad jis šalia savo darbų dar spėja aktyviai dalyvauti ir tokioje veikloje.

Fondo idėja yra rūpintis našlaičiais ir vaikais iš asocialių šeimų, gyvenančiais Jiezno vaikų globos namuose, Kauno vaikų globos namuose “Atžalynas” bei Vilniaus vaikų globos namuose”Gilė”. Tai 3-18 metų mažai kam reikalingi ir daug skausmo patyrę vaikai. Fondas nori paskatinti juos mokytis ir tobulėti, domėtis savo ateitimi ir tapti pilnavertėmis asmenybėmis. Todėl Fondo prioritetas – vaikų švietimas ir visokeriopas jų lavinimas.

Kodėl jie pasirinko švietimą? O gi todėl, kad dabar vaikais rūpinasi valstybė. Jie pavalgydinti ir aprengti, tačiau taip bus tik tol, kol jie taps pilnamečiais. Vaikams trūksta pasitikėjimo savimi ir galimybių tobulėti. Jų ateitį gali pakeisti tik įgytos žinios, perskaitytos knygos, išmoktos kalbos ir atsakingas požiūris į gyvenimą. Todėl Fondas siekia vaikams sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokytis, plėsti akiratį, pažinti pasaulį. Jie nori, kad vaikai svajotų, neapsiribotų mažo miestelio galimybėmis ir rastų savo vietą gyvenime.
Smagu buvo matyti šokančius, dainuojančius ir nepaprastai linksmus vaikų namų vaikučius..nors ir žinai, kad jie neturi pačių svarbiausių dalykų gyvenime- mamos šilumos, namų ramybės..
Ech, o vis tik mes kiekvienas galime nors šiek tiek jiems padėti..