Dažnai nemokame džiaugtis tuo, ką turim.
Juk kai pagalvoji, ar jau tikrai taip viskas yra blogai? Argi taip jau nieko ir neturime? Žinoma, visiems aišku, kad gero yra nepaprastai daug, išsipildžiusių svajonių taip pat, bet kiek mums už tai reikėjo užmokėti..
Palmira Kelertienė ( apie ją parašysiu kada nors daugiau ) yra labai taikliai pasakiusi, kad kai meldžiame Dievą išpildyti mūsų svajones, nesiderame su juo dėl kainos, kurią teks už tai sumokėti.
O gyvenime mokėti mums tenka juk už viską. Ir netgi jei tai mūsų išsipildžiusi svajonė. Ir galbūt tada nereikia pykti, kad ji labai jau brangiai mums kainavo.
Geriau reiktų prieš meldžiant svajonės išsipildymo dar kartą tikrai gerai apmąstyti ar tikrai mums to reikia, ar mes esame pasiruošę už tai užmokėti bet kokią kainą, turint omenyje net savo nervų ir sveikatos kainą? Juk kartais kaina gali būti tokia baisingai didelė, kad palūkanas teks mokėti visą gyvenimą..
Todėl manau, kad kai jau turime išsipildžiusią svajonę, mes tiesiog turėtume ja džiaugtis…be jokių BET…
niekuomet nepavydėkime lyderiams, jie už tai moka labai didelią kainą