Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

dalmatier

Šiandien labai labai man svarbi ir atvira tema- apie melanomą- agresyviausią odos vėžio formą..

Norėčiau tik vieno: kad perskaitę žemiau patalpintą straipsnį, kiekvienas pasitikrintų savo apgamus.. ir tokiu būdu apsaugotų save ir savo artmuosius nuo galimo didelio skausmo..

Taigi, žurnale “EKSTRA” Nr.16 buvo toks Audrės Srėbalienės straipsnis (jis gana ilgas, bet vertas perskaityti iki pabaigos). Kai tariausi dėl šio interviu, pagrindinė mano sąlyga buvo tokia- išskirtinai kalbėti apie melanomą, galimybes jos išvengti ir ją laiku atpažinti, o aš esu tik kaip pavyzdys, kuriam irgi taip nutiko.

“Melanomos ypatybės

/// Melanomos dažniausiai atsiranda tose kūno vietos, kurios gauna
daugiausia saulės.  Vyrams tai — viršutinė kūno dalis (liemuo, nugara),
moterims — blauzdos.  Bet melanoma gali atsirasti ir tokioje odos
vietoje, kurios niekada nepasiekia saulė.

/// Melanoma gali atsirasti ir lygioje odoje, ir iš apgamo.  Sunerimti
reikėtų, jei odos paviršiuje atsiranda juodas, didėjantis,
besikeičiantis, nelygiais kraštais darinys arba pradeda keistis (didėti,
išopėti) apgamas.

/// Melanomos atsiradimą nulemia daugybė veiksnių, kurių svarbiausi –
paveldimumas (ar būta odos vėžio atvejų giminėje) ir įgytų apgamų
kiekis.  Rizika padidėja, jei ant kūno jų yra daugiau nei 50.

/// Išlieka rizika iš naujo susirgti odos vėžiu, jei melanomos jau būta:
kiti apgamai taip pat gali supiktybėti.

/// Į rizikos grupę patenka baltaodžiai, šviesiaplaukiai,
raudonplaukiai, mėlynakiai žmonės.  Polinkį sirgti nulemia vadinamasis
odos fototipas:  šie žmonės saulėje ne įdega, bet nudega iki raudonumo.

/// Įtakos melanomai atsirasti turi ir suminė (sukaupta per daugybę
metų) ultravioletinių spindulių dozė.

/// Moterys turi dukart didesnę riziką susirgti melanoma, nei vyrai.

/// Taip pat dažniau ja serga žmonės, užimantys aukštesnę socialinę –
ekonominę padėtį.  Tai siejama su įtampa, stresais, vidiniu nerimu, taip
pat žmonių emocine būsena.  Dažnai tai — jautrūs, kūrybingi žmonės.

/// Vienas ryškiausių melanomos rizikos veiksnių — ankstyvas
(kūdikystėje, vaikystėje) ir smarkus odos nudegimas saulėje.

/// Per metus melanoma mūsų šalyje diagnozuojama maždaug 200 žmonių.
Moterims tai — antras pagal dažnumą mirtį sukeliantis vėžys (pirmoje
vietoje — krūties vėžys), vyrams — trečias (po prostatos ir plaučių
vėžio)

“Iš pradžių neįmanoma suvokti nei operacijos svarbos, nei to, kodėl
reikėtų paskubėti.  Bet kai sužinojau, kad skubėti verčia ankstyvos
stadijos odos vėžio diagnozė, laikas nustojo tekėti”, — sakė bendrovės
“RCD Room-Concept-Design” verslo konsultantė 33 metų Rasa Martens.

Galbūt praeis metai kiti, ir tai, ką teko išgyventi, pamažu nugrims į
užmarštį.  Tačiau šiuo metu mintys apie vėžį nuo R.Martens atsitraukia
neilgam.  Ypač jos buvo pradėjusios dūgzti visai neseniai, kai teko
laukti kontrolinio tyrimo rezultatų. Tyrimo, kuris turi būti
atliekamas kas pusmetį, stebint, ar vėžys nesuskubo atsinaujinti.

“Dabar — viskas gerai”, — lengviau atsikvėpė R.Martens.

Iki šiol apie ją užklupusius išgyvenimus žinojo tik bičiuliai ir
artimieji.  Tačiau ryžtis ir prabilti viešai moterį vis smarkiau ėmė
versti vidinės nuostatos: įsitikinimas, kad apie galimą pavojų reikia
įspėti ir kitus žmones.

Melanoma — lyg uždelsto veikimo bomba.  Ji, kaip ir kitų lokalizacijų
vėžys, pradinėse stadijose yra nejuntama, bet — pražūtinga.  Ji labai
greitai plinta ir myriop dažniausiai pasmerkia jaunus žmones.  Tačiau
apie melanomą dar labai maža informacijos, ypač — ne medicininės, o tos,
kuri būtų susijusi su kitų žmonių patirtimi.

“Turiu vienintelį tikslą, — paskatinti žmones, kad jie nors kartą
metuose, vardan odos vėžio, profilaktikos užsuktų pas odos ligų
gydytojus.  Per pastarąjį pusmetį ne vieną pažįstamą žmogų
įkalbėjau, kad pas juos apsilankytų.  Ir porai iš jų prireikė rimtos pagalbos:
chirurgai pašalino pavojingus odos darinius”, — pasakojo R.Martens.

Ši moteris — ne iš tų, kuri mėgtų kaitintis saulėje. Ir soliariumai yra
už jos troškimų ribų. Vadinasi, abu veiksniai, kuriuos lyg vinį į lentą
metai po metų kala medikai, prašydami — liepdami — įsakydami vengti
ultravioletinių spindulių, šiuo atveju netinka.

Tačiau ir be saulės yra veiksnių, darančių įtaką melanomos atsiradimui.
Vienas jų — ląstelių pokyčiai gali prasidėti ir dėl imuninės sistemos
pokyčių.  Bet tai — tik prielaida:  ne visada įmanoma nustatyti
priežastį, dėl kurios organizme atsiranda link vėžio vedančių pokyčių.

Akistata su liga

“Nebuvo jokio nerimo.  Kol vieną rytą, besišluostant po dušo,
rankšluostis kažką ant šlaunies užkliudė.  Gal man tuo metu suskaudo?
Nežinau.  Iki tol neturėjau įpročio apžiūrėti savo odos, stebėti,
keičiasi ant jos esantys apgamai ar nesikeičia.  Bet tąkart viduje
kažkas sukirbėjo: dilgtelėjo mintis, jog reikėtų pasitikrinti”, –
pasakojo R.Martens.

Vilniuje, onkologo Karapato Babajano klinikoje dirba R.Martens brolis
Rytis.  Netrukus, kai moteris apsilankė joje procedūrai, kuriai buvo gerokai
anksčiau užsirašiusi,  ji nutaikė progą pasikalbėti ir su broliu.

“Norėjau pasitarti, ar verta užsirašyti gydytojo onkologo konsultacijai.
Kažkoks keistas apgamas buvo:  nei didelis, nei kuo išsiskiriantis,
bet lyg ir jautrus.  Bet brolis iš karto sunerimo.  Jam atrodė, kad būtinai turiu
parodyti gydytojui tą apgamą, čia ir dabar, nieko nelaukdama”, –
prisiminė R.Martens.

Nežinia, ką matė apgamą su specialiais prietaisais apžiūrintis gydytojas
K.Babajanas, bet jo kaktoje įsirėžė susirūpinimo raukšlė.  “Reikia
operuoti, — išgirdo moteris.  — Viską parodys ląstelių tyrimas, bet
delsti nereikėtų”.

Ji iš pradžių neįstengė suvokti nei operacijos svarbos, nei to, kodėl
reikėtų paskubėti.  Ir tik tuomet, kai pasiekė žinia apie išpjauto
darinio ląstelių tyrimą, laikas šiai moteriai nustojo tekėlęs.

Kaip jaustis, kai mintys ima skverbtis link mirties?  Suvaldyti jų,
išgirdus vieno iš agresyviausių odos vėžio rūšių — melanomos diagnozę,
neįmanoma.

Nepaisant to, kad melanoma buvo diagnozuota labai ankstyvos stadijos,
moters niūrios mintys neapleido.

“Onkologijoje visko būna.  Bet kai pačiai tai nutiko, neigiamų žinių
apie melanomą suradau daug daugiau, nei teigiamų”, — prisiminė
pašnekovė.

Ar žmogus nesikabina į geras žinias kaip viltį?

“Į žinias?  — perklausė R.Martens.  — Jų apskritai buvo per maža: nebuvo
į ką kabintis”.

Ji pasakojo, kaip suskubo internete ieškoti informacijos apie melanomą,
bet įkliuvo tik į mokslinius straipsnius.  Juose užsimenama apie
sukauptus įrodymus, liudijančius, kad laiku apčiuopus auglį, galima
pasiekti gerų gydymo rezultatų, bet Rasai to neužteko.  Neaptiko ji ir
žmonių pasakojimų apie išgyvenimus bei patirtį.  Ir ne tik lietuviškuose
tinklalapiuose, bet ir vokiškuose.  Juolab kad tai, ką rašė vokiečiai,
nebuvo vilties teikiančios žinios.

Anot R.Martens, baisiausia yra tai, kad skaitant net ir paprastą,
pacientams skirtą informaciją, neįmanoma suvokti melanomos klastingumo.
Atrodytų, kas tai tėra odos paviršiuje atsiradęs, kintantis darinys.  O
iš tiesų jis pridaro organizme “baisybių”:  melanoma yra vienas
dažniausių jaunų moterų mirtį sukeliančių odos vėžių.

“Tai agresyviausia odos vėžio forma.  Suvokus tai, neišvengiamai apima
baimė.  Todėl ir dabar negaliu suprasti, kodėl iki šiol taip maža
informacijos apie odos vėžį.  Jei krūties vėžiui ir jo profilaktikai
žiniasklaidoje skiriama santykinai daug dėmesio, pastarajam vėžiui –
beveik nieko”, — stebėjosi R.Martens.

Pernai spalį, netrukus po to, kai buvo nustatyta tiksli diagnozė,
R.Martens buvo padaryta ir antroji — gerokai didesnė melanomos
operacija.  Ji buvo lyg garantija, kad audinyje nebeliks vėžio ląstelių,
ir motreis bus apsaugota nuo tolesnio jo plitimo.

O kas buvo po operacijų?  “Reabilitacija”, — liūdnokai šyptelėjo
R.Martens.

Tai, ką ši moteris vadina reabilitacija, nesisiejo nei su sanatorijose,
nei su gydymo įstaigose atliekamomis reabilitacijos procedūromis.  Tai
buvo Rasos bandymas sutaikyti viduje besidraskančius jausmus.  Viltį
ir mirties baimę.  Ir dar kartą perkainuoti vertybes.

Tai buvo gana sunkus laikas.  Nesvarbu, kiek medikai ar artimieji būtų
išsakę paguodos ar vilties žodžių:  “Viskas bus labai gerai”,
“Jūs nusiraminkit” ir panašių, — priimti juos Rasai nebuvo paprasta.

Nepaisant to, net ir kalbėdama apie skaudžią patirtį, R.Martens šypsosi.  Ji
šypsosi ir daugybėje nuotraukų.  Tų, kurios prieš metus kitus darytos
jos viešbutyje “Mabre Residence Hotel”.  Ir tų, kuriose ji
nufotografuota besimankštinanti viename iš sostinės sporto klubų.  Ir
šokanti “Lietuvos šokių dešimtuke”.  Visos tos į periodinių leidinių
archyvus sudėtos nuotraukos turi bendrą bruožą:  jos darytos iki
melanomos operacijos.

Po jos Rasa trumpam dingo iš gyvenimo būdo žurnalų.  Ir iš sporto klubo.
Tik žmonės, kurie su ja nuolat bendrauja ir kurie žinojo apie ją
užklupusius išbandymus, negalėjo atsistebėti, kad ši moteris ir nelaimės
akistatoje nenustojo šypsotis.

“Po to, kai tai nutinka, tenka gyvenime kai ką ir keisti”, — tarstelėjo
R.Martens.

Viskas dabar šiek tiek kitaip.  Moteris norėtų tikėti, kad praeis keleri
metai, ir visa tai, ką teko išgyventi, pamažu užsimirš.  Ir kad
prisiminti vėžį teks nebent tuomet, kai, praėjus dar vienam
pusmečiui, reikės išsiruošti pas medikus tyrimui.

Bet kol kas Rasa būdrauja.  Net ir kalbėdama su nepažįstamu žmogumi,
pajunta, kaip žvilgsnis tyrinėja jo odą.

“Nesu nei koks apgamų ekspertas, nei gydytojas, bet pasąmonėje vis dar
budi “aliarmo skambutis”: ir jam, tam mano pašnekovui, gali nutikti taip,
kaip nutiko man. Dažnai neištveriu nepaakinusi kitų, kad jie prisiruoštų ir
nueitų pas odos ligų gydytojus profilaktinei patikrai”, — sakė R.Martens.

Nes diena po dienos melanoma gali smelktis gilyn ir suduoti mirtiną smūgį.
Todėl kiekvienam pravartu nors trumpam stabtelėti, ir apžiūrėti save.  O
gal kokiame nors odos lopinėlyje kas nors įtartina jau vyksta?

“Juk didžiausia laimė ir didžiausias džiaugsmas, kad man melanoma buvo
diagnozuota ir išoperuota laiku, — sakė R.Martens. — Antraip gal ir manęs
čia jau nebebūtų“

Kelias link operacijos

“Odos darinys ant kairio skruosto, po akimi, atsirado seniai.  Jis buvo
plokščias ir kietas, miežio grūdo dydžio.  Bet netikėtai jis ėmė
keistis.  Per porą savaičių iššoko, paraudo, ėmė kraujuoti.  Man tai
nepatiko:  norėjau kuo skubiau juo atsikratyti.  Juk iš tų odos darinių
išauga ir vėžio”, — pasakojo 68 metų Jonas.

Jonas — ne medikas.  Tačiau jaunystėje kelerius metus jis yra
studijavęs mediciną.  Gyvenimas jį nukreipė kitais keliais, bet studijų
metais įgytos medicinos žinios jam pravertė visą gyvenimą.  Galbūt todėl
pajutęs, kad ant skruosto esantis odos darinys ėmė keistis, vyras
nedelsė, — suskubo pas medikus.

Jis užsiregistravo pas savo šeimos gydytoją, ir paprašė siuntimo odos
ligų gydytojo konsultacijai.  Jonas sakė žinojęs, kad kad Vilniaus
universiteto Santariškių klinikose yra Dermatovenerologijos centras.  Ir
kad jame neseniai pradėjo veikti dienos stacionaro operacinės.  Vienoje
jų, per operaciją, trukusią maždaug valandą, ir buvo pašalintas vyrui
nerimą kėlęs odos darinys.  “Esu laimingas, kad nieko bloga nespėjo
nutikti”, — sakė Jonas.

Pernai centre įrengus Dienos stacionaro operacines, odos ligų gydytojai
pacientams pradėjo teikti ir pakankamai sudėtingų paslaugų.  Pasak
Dermatovenerologijos centro gydytojos Ramunės Jurčiukonytės, operacinėse
ne tik atliekama biopsijų (diagnostiniam tyrimui paimama audinio
ląstelių), bet operuojami ir sudėtingi odos dariniai.

Dermatovenerologijos centre atliekami ir odos vizualiniai tyrimai.
Įvairūs odos dariniai apžiūrimi optiniu prietaisu — dermatoskopu.  Jis
gali būti tvirtinamas ir prie fotoaparato.  Juo užfiksuoti odos
pakitimai dokumentuojami, — išsaugomi pacientų elektroninėse ligos
istorijose.  Tai suteikia galimybę stebėti odos darinių pakitimus:  jų
dydį, spalvą ar kitus pokyčius.
Profilaktika — prieš veidrodį


Melanoma nėra tik odos liga.  Gali būti gleivinės, akies tinklainės,
ausų, smegenų dangalų ar vidaus organų melanomų.  Bet ypatinga ši liga tuo,
kad dažniausiai — 80–90 proc. ji atsiranda odoje.

“Tarp piktybinių odos ligų melanoma yra pats agresyviausias vėžys”, –
patikino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Dermatovenerologijos centro direktorė Matilda Bylaitė.

Melanoma pavojinga tuo, kad ji labai greitai plinta:  ir odos paviršiumi,
ir gilyn į audinius.  Blogiausia, kad piktybinės ląstelės
greitai išsisėja po organizmą: net ir nedidelė melanoma netrunka
metastazuoti į limfmazgius ir organus.

Negydant ši liga greitai pasmerkia žmogų mirčiai.  Mirtys nuo jos
sudaro apie 70 proc. visų odos navikų sukeliamų mirčių, o tai — ypač
daug.

“Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo didesnė tikimybė, kad pacientą
pavyks išgydyti.  Išoperavus ją pirmosiose stadijose
galima tikėtis, kad pacientas visiškai
pasveiks.  Nors paprastai vėžiu sirgę žmonės turi būti stebimi
penkerius metus (kas pusmetį jiems atliakama kontrolinių tyrimų), tikimybė,
kad liga nebeatsinaujins, yra didelė”, — sakė M.Bylaitė.

Operacijos metu išpjautas darinys ištiriamas histologiškai (atliekamas
melanomos audinio tyrimas), o pagal jo rezultatus nustatoma prognozė bei
gydymas:  kuo darinys storesnis, tuo sudėtingesnis ir ligos gydymas.

Todėl pagrindinė melanomos profilaktikos priemonė — tai atidi odos
apžiūra.  Geriausia būtų, kad patys žmonės, naudodamiesi veidrodžiais,
tą padarytų kartą per mėnesį.

Pasak M.Bylaitės, būtų gerai, kad bent jau pavasarį žmonės apžiūrėtų
savo odą ir įsidėmėtų, kaip atrodo joje esantys pigmentiniai dariniai.
Ir kad rudenį  padarytų tą paytį, kai saulės nudeginta oda jau būna atsigavusi.

Pastebėjus pakitusį apgamą (kitokius jo kontūrus,
spalvą, dydį),  reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą, dirbantį odos
navikų diagnostikos ir gydymo srityje.  Tą patį reikėtų padaryti, jei kuris
nors odos darinių paraudo ar jį pradėjo niežėti, gal net kraujuoti.

Rajonų gydymo įstaigose tokių specialistų gali ir nebūti,
tuomet tiesiausias kelias turėtų žmones nuvesti bent jau pas odos ligų
gydytoją. Šis žinotų, kaip pacientą nusiųsti reikiamai
konsultacijai.

“Vienintelis patikimas melanomos gydymas pirmiausia yra chirurgo
onkologo ar plastikos chirurgo skalpeliu atliekama operacija:  darinio
išpjovimas.  Jokių įtartinų, pakitusių apgamų ar atsiradusių odos
darinių negalima šalinti lazeriu”, — perspėjo gydytoja.

melanoma-logo

Kategorijos: Mabre, Pamąstymai apie..

5 Komentarų iki šiol.

  1. ežiukai says:

    puikus straipsnis. dėkui, kad dalyjatės savo patirtimi. norėčiau palinkėti, kad tas buvęs siaubas liktų praeityje.

  2. Edita says:

    labas Rasa,

    as dar noreciau pasiteirauti kitaip…cia jau pasekme, melanoma, operacijos, organizmo gaivinimas…o kokia priezastis? ar tik saule? bet pati juk nesilankai sauleje…mano klausimas: ar buvo kokiu virskinimo sutrikimu? pvz. kai organizmas kokio produkto nevirskina, norint ji neutralizuoti, pasalinti is organizmo, ima gerasias/statybines medziagas is organizmo, ir butent is tos vietos, kuri silpniausia, gal gyvenai name su siferiniu stogu,gal kokiam kaime ilgai? gal prie kokio fabriko? as tik domiuosi…as atsimenu, kai buvom mazi, nudegam, tai visos apsaugines priemones , t.y. grietine…gal kaip tik atmetimo reakcija ir ivykdavo…? kas ta priezastis, ar pati Rasa galvojai? aciu, lauksiu zinutes

  3. Lili says:

    perskaiciau ryte straipsni ir dar diena gavau ziniu kad ir mano artimam zmogui itaria melanoma.as taip pat manau kad sitai problemai skiriama perdaug mazai demesio. o jusu pasiryzimas pasidalint savo patirtimi pagirtinas ir naudingas. ryt einu ir as pasitikrint, atsarga gedos nedaro :D

  4. Rašėte, jog melanomos atiradimui didesnė tikimybė yra pas šviesiaplaukius ir šviesesnės odos žmones. Su kuo tai siejama? Gal žinote, kiek procentaliai tikimybė susirgti šia liga yra tamsesnio gymio žmonėms?

  5. apgamas says:

    Būtent taip ir padariau perskaičiau straipsnį ir pasitikrinau savo apgamus. Ačiū, kad dalinatės tokia svarbia informacija, manau turbūt mažai kas tikrina apgamus.