Vakar buvau jaukiame mergaičių vakarėlyje, kur kalbama jautriai, atvirai ir labai nuoširdžiai. Diskutavome daugybe temų ( o dar daugiau ir nespėjome aptarti, nes jau ir restorano darbo laikas baigėsi.. :) ), bet viena iš man labai įstrigusių buvo apie stiprius žmones. Kas jie tokie? Kokie jie?
Dažniausiai stipriu žmogumi vadiname tą, kuris gali atsispirti savo jausmams ir vadovautis tik protu, nustumdamas jausmą į tolimiausią širdies kampą.. Bet galbūt stiprybė yra tai, kad tu kaip tik esi atviras pats sau ir pajėgi pripažinti savo jausmą ir jį išgyventi..su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Kaip dažnai sakai sau: nepasiduok, negalima..tai nesąmonė..tai labai greit praeis..
O viskas praeina tik tada, kai išgyveni visą jausmą pilnai (gedulą, aistrą, neapykantą). Ir tada pajauti turintis daugiau patirties, tarsi pats ūgtelėjęs.
Kuri moteris stipresnė: ar ta, kuri jau pora kartų išsiskyrusi, nes būnant ištekėjus ją aplankė nauji jausmai ir ji kaip upė išsiliejo iš krantų ir išėjo, ar toji, kuri nuo jaunystės laikų gyvena su tuo pačiu vyru, yra pavyzdinga mamytė, net nėra patenkinta judviejų su vyru santykiais, tačiau bijo net pagalvoti apie kitą jausmą?
Ištiesų sunku įvardinti, kas yra stiprus žmogus. Bet dėl vieno esu tikra – stiprus žmogus tas, kuris mato save realistiškai, turi savigarbos ir nežemina kitų.
Rasa! butent sio pamastymo ,pastebejimo bei minciu reikejo siandiena ! aciu tau labai uz visuomet taiklias izvalgas ! o uz sia -ypatingai !
p.s. manau ,kad stipresne moteris tikrai ta ,kuri nebijo potvyniu ir atoslugiu jausmuose ,taciau yra laiminga ,kad ir periodiskai …
Tur būt, žmogui gyvenime tenka vadovautis ir jausmais ir protu, priklausomai nuo situacijos, nuo žmogaus vidinės būsenos. Kiek daug gražių prisiminimų palieka jaunystė, kai gyvenimas daugiau vadovaujasi jausmais. Bėgant metams, daugiau ima viršų protas. Aš galvoju, kad žmonės sugebantys daugiau vadovautis jausmais, yra stipresni, laimingesni, ramesni, mažiau save kaltina ir mažiau kvaršina sau galvą, kad galėjo būti kitaip… Nors būna visko. Gyvenimas margas o žmonės dar margesni. Aš galvoju, kad ir stiprūs žmonės būna silpni, tik jie trumpiau užsibūna toje būsenoje. Jie turi daugiau svajonių, labiau myli gyvenimą, giliau viską jaučia. O tai reiškia, kad jie ir vadovaujasi daugiau jausmais.
Tikra tiesa, kad stipresnis tas, kuris išeina, nei tas, kuris pasilieka…
Tematikrai įdomi. Teko pačiai išgirsti nuomonę apie mane, kad esu stipri moteris. Ar tai komplimentas? Man – ne. Ar aš taip manau apie save? Abejoju. Taip, aš mėgstu naujoves, iššūkius, esu smalsi ir t.t. Bet tuo pačiu metu ir labai jautri, lengvai pažeidžiama. Bet tai ne taip lengvai pastebima. Nesutinku, kad vadovavimasis jausmais yra stiprybės požymis.
Stiprybės reikia ir tam, kad neišeitum nelaiku. Jei galvoji tik apie save, tai ar tai yra stiprybė? Tai egoizmas. Jei tai yra tik dviejų žmonių santykiai, tada lengviau apsispręsti. Bet jei turi prisiimti atsakomybę už tuos, kurie neprašė jų gimdyti ir pamesti… ar gali taip lengvai bėgti paskui savo jausmus?