Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

K.Gibran knyga “Pranašas”

Parašė Rasa 2008 Aug 10 0 Komentarų

Ši knyga manau, kad daugeliui yra labai svarbi. Man taip pat. Keletas ištraukų iš jos bus ir mano dienoraštyje.. Pirmoji yra apie meilę.. Juk penktadieni 2008.08.08 Vilniuje kur pažvelgsi buvo balta- nuotakos, nuotakos..nuotakos.

“..Kai meilė pašauks jus, sekit iš paskos,
Nors keliai jos ir sunkūs, ir statūs.
Ir kai jos sparnai jus apglėbs, jai pasiduokit.
Nors tarp jos plunksnų paslėptas kardas gali ir sužeisti.
Ir kuomet ji jums kalba, tikėkit.
Nors jos balsas gali sudaužyti jūsų svajones, taip kaip vėjas šiaurinis sodą nusiaubia.
Nors meilė jus karūnuoja, lygiai taip pat ji gali ir nukryžiuoti.Nors ji jus ir augina, bet gali jus apgenėti.
Netgi kai ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja jūsų švelniausias šakas, kurios saulėje virpa,
Lygiai taip pat ji iki jūsų šaknų nusileidžia ir supurto jas, įsitvėrusias žemės.
Kaip javų pėdus ji surenka jus į save,
Ji kulia jus,kad apnuogintų,
ji sijoja jus,kad atskirtų nuo pelų.
Ji mala jus iki baltumo.
Ji minko jus tol,kol tampat nuolaidūs;
o tada ji perduoda jus šventajai ugniai,kad taptumėt duona šventa Dievo šventajai puotai.
Visus šiuos dalykus darys su jumis meilė,kad galėtumėt pažinti savo širdies paslaptis ir per tą pažinimą taptumėte Gyvenimo širdies dalimi.
Bet jei pabūgį ieškosit tik mėiles ramybės ir jos malonumo,
Tuomet jau geriau jums pridengti savo nuogumą ir pasitraukti is meilės verpeto
Į pasaulį be metų laikų, kur jūs juoksites, bet ne iš visos širdies, ir verksit, bet ne iki valios.
Meilė atiduoda tiktai save ir ima tik iš savęs.
Meile nesisavina nieko, ir neįmanoma jos pasisavinti.
Nes meilei pakanka meiles.
Kai myli, nesakyk: “Dievas – mano širdyje”, bet geriau sakyk:”Aš esu Dievo širdyje”.
Ir negalvok, kad tu gali pakeisti meilės kelią, nes meilė, jei pripažįsta tave vertu, pati parodo tau kelią.
Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti.
Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai būna tavieji:
Tirpti ir būti begančiu upeliu, kuris savo melodija nakčiai čiurlena.
Pajusti per didelio švelnumo skausmą.
Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę;
Ir plūsti krauju noriai ir dziaugsmingai.Taigi, tai, ko turėtum trokšti..
“Pabusti auštant sparnuota širdimi ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
ilsėtis vidurdienio valandą ir atsiduoti mintyse meilės ekstazei;
Grįžti namo vakare dėkingumo slidina širdim;
Ir užmigt su malda už mylimąjį savo širdyje ir pagyrimo giesme savo lūpose.”

Kategorijos: Laisvalaikis