Keletą sekmadienių norėčiau pasidalinti labai senais eilėraščiais, kuriuos ant atviručių, rašytus ranka, siuntė vienas mano Draugas..tai buvo vienpusė, platoniška meilė. Kadangi jis poetas, išleidęs net keletą savo eilėraščių knygelių, keletas iš tų eilėraščių yra ten.
Jis rašė karts nuo karto 5 metus..
Šie eilėraščiai man nepaprastai svarbūs. Manau, kad neturiu jų slėpti tik savo stalčiuje ar širdyje.
Tai juk labai gražu…
……………………………………………………………………………..
gerbiamai panelei Rasai nuo Dainiaus
1996.03.31
Nelaiminga mano Meile,
aš vienas vienišesnis nei mėnulis
šaltai rusenantis dangaus skliaute
kas man pasaulis šis supuvęs
jei aš giliai savy turiu Tave
turiu akis Tavas kurios atstoja saulę
ir mėnesieną ir žvaigždes nakties
juk tai gyvybė šiam supuvusiam pasauly
šviesa tamsoj-jos niekas nepalies
taip kaip nepaliečia vienatvė džiaugsmo
aš neturėdamas turiu Tave
o kai krūtinėje giliai suskausta
tai gydaus Tavo šypsena
kurios nedrįs paliesti mano lūpos
ir Tavo veido mano pirštai nepalies
nes Tu aukščiau aistros kurią diktuoja kūnas
nes Tu rauda šios vienišos nakties
