Praeitą savaitę buvau nuėjusi į labdaros ir paramos fondo “Jiezno vaikai” organizuotą vakarėlį. Į jį pakvietė vienas iš šio fondo stegėjų ( beje, steigėjai yra keturi jauni ir labai sėkmingi versle vyrai ), mano draugas Danielius. Nepaprastai didžiuojuosi, kad jis šalia savo darbų dar spėja aktyviai dalyvauti ir tokioje veikloje.
Fondo idėja yra rūpintis našlaičiais ir vaikais iš asocialių šeimų, gyvenančiais Jiezno vaikų globos namuose, Kauno vaikų globos namuose “Atžalynas” bei Vilniaus vaikų globos namuose”Gilė”. Tai 3-18 metų mažai kam reikalingi ir daug skausmo patyrę vaikai. Fondas nori paskatinti juos mokytis ir tobulėti, domėtis savo ateitimi ir tapti pilnavertėmis asmenybėmis. Todėl Fondo prioritetas – vaikų švietimas ir visokeriopas jų lavinimas.
Kodėl jie pasirinko švietimą? O gi todėl, kad dabar vaikais rūpinasi valstybė. Jie pavalgydinti ir aprengti, tačiau taip bus tik tol, kol jie taps pilnamečiais. Vaikams trūksta pasitikėjimo savimi ir galimybių tobulėti. Jų ateitį gali pakeisti tik įgytos žinios, perskaitytos knygos, išmoktos kalbos ir atsakingas požiūris į gyvenimą. Todėl Fondas siekia vaikams sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokytis, plėsti akiratį, pažinti pasaulį. Jie nori, kad vaikai svajotų, neapsiribotų mažo miestelio galimybėmis ir rastų savo vietą gyvenime.
Smagu buvo matyti šokančius, dainuojančius ir nepaprastai linksmus vaikų namų vaikučius..nors ir žinai, kad jie neturi pačių svarbiausių dalykų gyvenime- mamos šilumos, namų ramybės..
Ech, o vis tik mes kiekvienas galime nors šiek tiek jiems padėti..
Labai gražus ir jaudinantis straipsnelis. Sėkmės Jiems veikloje, o vaikams – gražios ateities.
Aciu, Rasele, uz palaikyma! :)*