Rasa Martens

Vaikų žemė

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes jaučiamės suaugę,
o vieni – mes irgi kaip vaikai.

Justinas Marcinkevičius
1966

Rytoj kalendorinė žiemos pradžia.

Man ji visada asocijuojasi su vaikyste. Vaikams juk vienas iš didžiausių džiaugsmų žaisti žiemą, žiemą ateina Kalėdos..

Noro žvilgsnis

“Netyras ir iškreipiantis noro žvilgsnis. Tik tada, kai nieko netrokštame, kai žiūrėjimas virsta vien stebėjimu, tik ten atsiveria daiktų siela ir grožis.

Žvelgdamas į mišką, kurį noriu pirkti, išnuomoti, kirsti, užstatyti ar kuriame noriu medžioti, matau ne mišką, o tik jo ir mano noro, mano ketinimų, rūpesčių bei piniginės santykį. Tada jis – mediena, ir nesvarbu, sena ji ar jauna, sveika ar ligota.

Ir tik kai nieko iš jo nenoriu, vien “be minčių” žvelgiu į jo žalią gelmę, tada jis yra miškas, gamta ir augmenija, tik tada jis gražus.”

H.Hesse

Ingridos Didikos nuoširdumas jos kurtuose papuošaluose

Vakar buvau menininkės Ingridos Didikos kurtų papuošalų parodoje. Ją žinau jau keletą metų ir vis nepaliauju stebėtis jos energija, šiluma ir talentu.

Šį kartą tema buvo “Kolibris”. Šie paukšteliai yra mažiausi pasaulyje, sveria vos 2 gramus.Tai vienintelis paukštis pasaulyje, kuris gali skristi atgal ir net apsivertęs. Visi šių metų papuošalai gaminti iš sidabro, aukso, stiklo ir kolibriai lieti pačios menininkės rankomis.

Grįžtant prie Ingridos..Turiu nemažai jos kurtų papuošalų. Ir kiekvienas jų labai išskirtinis. Kai juos deduosi, visada prisimenu Ingridą, kuri visada švelniai šypsosi.

Ji kuria su „Swarovski“ kristalais ir brangakmeniais, šalikėliai su prancūziškais kaspinais, žaismingos aplikacijos ant megztų šalių… Be to, įdomu tai, kad Ingrida  yra baigusi Vilniaus dailės akademijos kostiumo ir scenos dizaino specialybę, taip pat Tarptautinę verslo mokyklą. Ji jau Lietuvoje pradėjo kurti kostiumus bei scenografiją teatrui, originalius papuošalus, bet tik Niujorkas ją paskatino žengti ryžtingą žingsnį. Berods prieš 7 metus jai ten nuvykus daugelis praeivių vis klausinėdavo iš kur ji gavo tokį šaliką, ar tokius auskarus. Ir tada gimė idėja daryti tai ne tik sau, bet ir kitiems.

Bet po daugelio metų įtempto triūso Ingrida Didika buvo pastebėta ir įvertinta. Jos darbais prekiauja „Henri Bendel“ Penktojoje Aveniu. Pasigirti Niujorke, jog patekai į šių mados magnatų salonus, tai tas pats, kas pasakyti Lietuvoje, jog dirbi „Prada“ mados namuose. Tai didžiulė mados industrija, kuri yra „išsukusi“ garsiausius pasaulio dizainerius“. Jau 20 pasaulio miestų prekiauja jos darbais.

Ingrida kiekvienais metais rengia savo papuošalų pristatymus ir savo svečiams visas vaišes ruošia pati ( pvz. per naktį kepa vaflius, sausainukus). Juk tai tikra šiluma..Šį sykį ji netgi į namus visiems įdėjo po kepinuką ir patikino, kad draudžia mums galvoti, kad skanėstų gaminimas jai buvo didelis darbas..