Aš nesakysiu, kur skubu, namo sugrįžęs po darbų. Tegul spėlioja! Tegul pažiūri į akis. Gal akys ims ir pasakys: – Gyventi gera! Tegul paklausia jie širdies. Gal būt, ji pakuždom pridės: – Mylėti gera! O jeigu rankų prisilies- jos pasakys, neištylės: – Ir dirbti gera! Justinas Marcinkevičius 1953
