Apie gėrį ir žmogaus protą…
February 28, 2009 Knygos, Pamąstymai apie.. 4 Comments
Štai ką mąsto SENEKA apie gėrį ir žmogaus protą “Laiškuose Liucilijui”..
“…Viskam savas gėris. Vynuogė vertinama pagal derlumą ir vyno skonį, elnias – pagal eiklumą. (…) Kai šuns darbas yra aptikti žvėrių pėdsakus, tada svarbiausia – uoslė, kai persekioti juos – kojos, o kai kąsti ir pulti – piktumas.
Kiekviename daikte geriausia tai, dėl ko jis atsirado, dėl ko branginamas.
O kas geriausia žmoguje? Protas!
Juo jis pralenkia gyvūnus ir prilygsta dievams. Tobulas protas yra tik jo gėris, o visa kita būdinga gyvūnams. Jis stiprus. Liūtai taip pat. Jus gražus. Povai taip pat. Jis eiklus. Arkliai taip pat. Jau nekalbu apie tai, kad čia visi gyvūnai jį pralenkia.
Aš neklausiu , ką jis turi didžiausia, bet klausiu, ką jis turi sava. Turi kūną. Ir medžiai turi. Gali judėti pasiekdamas, ką nori. Ir gyvūnai, ir kirmėlės gali. Turi balsą. Bet šunų – skardesnis, erelių – aiškesnis, jaučių storesnis, lakštingalų – švelnesnis ir platesnis.
Kas žmoguje ypatinga? Protas.
Būdamas teisingas ir tobulas, jis sukuria žmogaus laimę. Kiekvienas tobulas daiktas yra vertas pagyrimo ir priartėja prie savo prigimties tikslo.
Žmogaus gėris yra protas. Jei jis tobulas, tai yra vertas pagyrimo ir pasiekia savo prigimties tikslą. Šis tobulas protas vadinamas dorybe, jis yra garbinamas.
Tai – vienintelis žmogaus gėris, nes tik jis vienas priklauso žmogui. “
