“Sapnuojantys naktį dulkėtuose savo proto užkaboriuose pabudę sužino, kad viskas tebuvo tuštybė.
O sapnuojantys dieną – pavojingi žmonės. Jie gali įgyvendinti savo sapnus atsimerkę – ir viskas tampa tikrove.”
T.E.LORENSAS ( iš Arabijos)
Pastaruoju metu pesimizmo versle yra labai daug. Sunku atrasti motyvaciją daryti verslą toliau, siekti kažko ir tikėti, kad daug dirbant rezultatas bus teigiamas ir išgyvensi, o ateityje galbūt ir turėsi pelną.
Dažnai tokiu metu galvojama tik apie pinigus, o žmogiškosios vertybės pamirštamos.
Knygoje apie “Starbucks Coffee Company” perskaičiau kompanijos valdybos pirmininko ir vadovo Howard Schultz mintis apie tai, kad iki šiol daugelis iš jo pasišaipo kai jis kalba apie “pagarbų ir kilnų elgimąsi su žmonėmis”, bet tai buvo ir yra pati pagrindinė jų kompanijos vertybė.
Daugeliui ši nuostata atrodo atgyvenusi ir niekam nereikalinga, tačiau būtent kompanijos darbuotojai šią kompanjiją atvedė į milijardinę apyvartą ir dabartinę padėtį.
P.Schultz sako, kad jei jis aiškiai pamato, kad žmogui trūksta sąžiningumo ir tam tikrų principų jis atsisako bet kokio bedravimo su juo versle ir gyvenime, net jei trumpalaikėje perspektyvoje tai būtų naudinga.
Tačiau ilgalaikįje perspektyvoje tai nevertinga ir dėl to neverta gaišti laiko.
Toks klausimas (tik su kitos šalies miesto pavadinimu) kabėjo skelbimų lentoje netoli oro uosto . Tai buvo Sietle, Jungtinėse Amerikos valstijose, 1971 metais, kai miestą sukrėtė didelė krizė, t.y. didžiausias miesto darbdavys Boeing sumažėjus užsakymų buvo priverstas drąstiškai sumažinti darbuotojų skaičių ir iš 100 tūkstančių atleido net 62 tūkstančius žmonių. Visas miestas ištuštėjo, namai aplink miestą taip pat stovėjo tušti.
Panašiai šiuo metu matyt yra ir Lietuvoje.
Išvažiuoja nepaprastai didelis žmonių kiekis..ir super daug tų, kurie darė čia verslą arba dirbo gerose kompanijose, yra baigę mokslus ir tikrai užsienyje nedirbs tik nekvalifikuoto darbo.
Tam tikra prasme žiauriai gaila kai sėkminga PR specialistė išvyksta į Prancūziją, ilgalaikė įdomaus žurnalo redaktorė išvažiuoja į Tailandą, sėkmingas inžinierius į Ameriką, bet žmogiškai galima tik pasidžiaugti už juos, nes gyvenimas kiekvienam duotas tik vienas ir dėl to, kad “išgelbėti” Lietuvą jo aukoti tikrai neverta..
O beje, dėl šviesų išjungimo paskutiniajam paliekančiam Lietuvą yra labai rimtas pasiūlymas, nes juk po sausio 1 dienos elektros energija taps LABAI brangi..
