Visoms moterims iki skausmo pažįstamas vaizdelis ” iš gyvenimo”..
Na, o vyrams šis juokelis bus visai nejuokingas.
“..Kodėl tu lovoje? Sergi? O visai gerai atrodai. Labai valgyti noriu. Tu gulėk, gulėk. Aš pats viską pasidarysiu. Kur pas mus makaronai? Dėžutėje? Kurioje – čia jos penkios. Tu nesikelk, aš pats surasiu. Ne, šitoj miltai..Šitoje cukrus..Koks skirtumas ką išpyliau? Kruopos kažkokios.
Kam atsikėlei? Aš pats sutvarkysiu…Nesijaudink ir eik į lovą. Kur atidarytuvas? Stalčiuje nėra. Vėl atsikėlei?
Tu juk sergi. O, kur suradai? Aš ten du kartus žiūrėjau. Eik, aš viską padarysiu pats…Ar pas mus yra jodo? Subintuok man prašau pirštą. Atsargiai, labai skauda! Galva sukasi, einu prigulsiu. Analgino atnešk. Išjunk televizorių. Pradaryk langą. Ne, kiaušinienės nenoriu, geriau blynus.
Uždaryk virtuvės duris, ligoniams reikia ramybės..”
Na,ką čia ir bepridursi.. :) Belieka tik palinkėti niekam nebesirgti.
Kalba eina tik apie mulkius…yra ir kitokiu.Ir apie moteris ,,is gyvenimo ” galima daug tokiu parinkt…Ar cia pyktis ant vyru uzejo??
Ne, pykčio ant vyrų neturime. :)
Juos mylime ir prižiūrime kai jie serga. :)
Žinoma, visokių yra vyrų ir visokių moterų.
Bet žinok, tiesos kažkiek čia vistiek yra. :)
Čia dvelkia tiesa :) Deja tikra :)
Deja,tiesos tikrai yra.Taip tik ,,pakomentavau”,nes kazkodel mane moterys sergancios labiau isveda is kantrybes.Ypac nesunkiai sergancios,o isivaizduojancios ir varinejancius savo artimus visai be reikalo.As pati stipriai sergu,ir priziuri tik mano vyras ir sunai,deja,drauges ir sese -nusisuko.Nesmerkiu,nes gerai ,kai zmones ziuri savo seimos,sugeba apsaugot save nuo problemu.Uztat ligoninese prisiziuriu moteru,kad pyktis ima.Tereikia pacios pastangu,kad pageretu,o kaltina visa pasauli…na,cia as per daug.Bet ,dziaugiuosi,Gerb.Rasa,kad esate ne is tu,uztat ir kisu cia savo trigrasi i Jusu puslapi,nes reta tokiu idomiu,stipriu ir graziu moteru.Aciu,kad esate.Ir ,kad leidote savo mintis bent kazkiek suzinoti ir man.Aciu .
Aciu Jums labai, kad skaitote. Dekui uz tokias grazias mintis sekmadieni. Tai mane ikvepia rasyti toliau, ka matau ir jauciu.
Gera zinoti,kad net ir sirgdama,randate laiko sau.
P.S.O jei Jusu vyras ir sunus slaugo,tai didziausias dziaugsmas,nes nemazai atveju, kai tai turi daryti tik drauges, nes vyras pabega.. :(
Zinote,as juk ir aukstaja baigusi,ir magistrantura,ir dar visokiu galimybiu turejau,taciau dabar jie-tik ,,turiu”.Niekam nereikalingi.Laukiu dar vienos operacijos,(turbut jau 4 rimtesnes),pradzioj dar vis buvo vilciu,kad pasveiksiu ,vel dirbsiu.Dabar jau zinau,kad ne.Ir galvoju,kad ir kaip bebutu,zmogus privalo rasti sau kazkoki buda realizuoti save,rasti sau laimes ,buti smagus,ar smagi.Vyrui dabar irgi nepasiseke,du metai is eiles -dvi stuburo operacijos.Musu normali seima,su pasigincijimais ir issiaiskinimais,buna ir liudnu dienu,taciau,ypac sirgdamas zmogus turi stengtis moketi dziaugtis gyvenimu.na,jums paciai,ar malonu butu bendrauti kasdien su verkianciu,besiskundzianciu zmogum.Kiek iskestumet?Jau ir taip tenka darbus kitaip dalytis.Na,tai as va,ir ieskau ,kas man arciau sirdies.Su pasigerejimu ziurejau,kaip Jus sokote,dabar radau si puslapiuka.Ir savo sirdziai randu kazka artima,kas suteikia jegu.O ,kad as ten lepteliu kartais,tai ,ka galvoju,ta ir pasakau.bet ne is pikto.O ir kalbant apie vyrus,isauginti sunu,kuris va,taip,kaip rasete,,neverkslentu”,gana sudetinga,juk reikia skaudama sirdim kartais atstumti nuo saves,arba kazkur net nepadeti,leisti pajusti nesekme,kad neisaugtu,,mamyciukas”.Nepakenciu tu mulkiu vyru:-))Na,va,pripickinau visa laiska,taip sakant,,pasilinksminau”…pasistengsiu maziau listi.Taciau ,nuosirdziai dziaugiuosi,kad galiu cia pasiskaityti.(O as nesu labai sena,man- 46,vyrui tiek pat,sunums -23 ir 21,5).Wat:-)