Rasa Martens

Su Naujaisias Metais, mieli mano dienoraščio skaitytojai!

Mielieji,

pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie šiais metais buvo su manimi. Kai kurie iš jūsų skaito mano Blog’ą nuo pat pirmosios dienos iki šiol..

Man didelė garbė ir džiaugsmas žinoti, kad šiais laikais, kai dauguma neturi laiko netgi svarbiausiems dalykams, jūs skaitote tai, ką aš čia parašau, domitės kuo aš gyvenu ir kas man svarbu. Esu iš prigimties gana atviras žmogus ir man svarbu, kad žinias, gražias mintis, kurias aš sužinau galėtų paskaityti ir kiti. Ačiū dar kartą..

Dar didesnis ačiū tiems, kurie suranda laiko ir pakomentuoti mano įrašus. Juk kiekvienam svarbu žinoti, kokius pamąstymus iššaukė viena ar kita mano mintis. Tik dialogas gimdo tolesnį rezultatą..

Pažadu, kad kitais metais bus dar daug įdomių temų, minčių. Pažadu atsakyti į jūsų klausimus ( jeigu jų bus), parašyti temomis, kurios jus domina. Šie metai man buvo tik “pirmasis blynas”, tačiau man buvo smagu išbandyti naują savo laisvalaikio leidimo būdą.

Tikiu, kad kiti metai mums visiems bus nepaptastai įdomūs, galbūt ir nelengvi, tačiau vedantys mus į priekį.

Visiems jums ir jūsų artimiesiems linkiu visų pirma geros sveikatos!!!! Šiais metais aš vėl turėjau progą pajusti kokia ji yra svarbi, nes “pagavome” mano organizme vieną ligą jai vos tik pradedant plisti..o po pusės metų galėjo būti ir per vėlu.

Taigi, saugokime vieni kitus, gyvenkime kiekvieną dieną kaip tik galime prasmingiau ir gražiau, nebijokime vieni kitiems sakyti gražių žodžių ir daryti gerų darbų kasdien..

Ačiū jums, kad esate.

P.S. Ir dar…didelis AČIŪ mano Blog’ui nuostabiausias fotografijas davusiam E.Tutkui. Tikiuosi ir kitais metais turėsime galimybę stebėti vaizdus jo akimis..

“Paskutinė paskaita”:apie laiką ( tęsinys)

Tęsiant temą apie profesoriaus Randy Pausch knygą “Paskutinė paskaita”, šiandien papasakosiu ką jis mano apie laiką:

• Su savo laiku reikia elgtis visiškai taip pačiai kaip ir su savo pinigais;
• Planus galima keisti bet kuriuo momentu, žinoma, jei jūs iš vis tuos planus turite.Jis siūlo visada daryti “TO DO” lapus, kuriuose susirašęs darbus daug geriau galėsite matyti visumą;
• Paklausk vieną kartą pats savęs:ar tikrai užsiimu darbais, kurie reikalingi ir leidžiu savo laiką taip, kaip noriu? Jis kaip pavyzdį pasakoja istoriją apie moterį, kuri būdama nėščia dalyvavo protesto akcijoje prieš statybas jos miestelyje, nes jose sukuriamas garsas gali pakenkti jos kūdykiui. Tačiau tuo pat metu ji rankoje laikė cigaretę..Tai kas kenkia labiau kūdykėliui ir  kam tada tuščiai leisti savo laiką?
• Pergalvok kiek laiko praleidi plepėdamas telefonu. Mūsų dienomis nemažai laiko laukdami kol atsilieps reikiamas žmogus, tuo metu klausantis muzikos ragelyje. Dėl to, jis siūlo nelaikyti rankoje telefono ragelio, kad tuo metu kol laukiate galėtumėte dirbti kompiuteriu ar su popieriais. Kitas geras dalykas, kad mažiau kalbėtume telefonu yra ne sėdėti ant kėdės patogiai, užsikėlus kojas ant stalo, o stovėti. Tada tarsi greitini pokalbį. Na, o pats juokingiausias ( bet manau funkcionalus) patarimas yra toks: jei nori nutraukti pokalbį, turi išjungti telefoną tada kai pats kalbi, tada pašnekovas supras, kad tavo telefonui kas nors nutiko ir lauks kol tu pats perskambinsi. Arba dar..jei nori trumpo pokalbio turi skambinti prieš pat pietų pertrauką pvz.11:55..ir tada pamatysi, kad net įdomiausias pokalbis nėra toks įdomus kaip pietūs kavinėje.
• Išmok deleguoti savo darbus. Čia svarbus momentas, kad nenorėtum visko padaryti tik pats. Jis kaip pavyzdį knygoje yra įdėjęs 2 nuotraukas: vienoje jis maitina savo mažylį sūnų ir laiko buteliuką pieno, o kitoje jis jau tik prilaiko buteliuką, o mažylis pats rankytėse laikydamas jį geria pieną.
• Būtinai turėk laisvo laiko atsijungti visiškai. Jei tu atostogų metu tikrini emailus ir skambiniesi su kolegomis, tai tikrai nėra tikros atostogos. R.Pausch pasakoja istoriją, kaip jis su žmona išvyko į povestuvinę kelionę, tačiau jo šefas liepė būti pasiekiamu visada. Tada R.Pausch savo autoatsakove paliko žinute, kad jis yra povestuvinėje kelionėje, tačiau jei labai jau reikia- susiraskite jo uošvių telefoną per telefonų informaciją, įtikinkite juos, kad pokalbis labai svarbus jog nutraukti ramią jų dukros povestuvinę kelionę  ir tada jie duos viešbučio telefono numerį. Kaip nekeista niekam neatidėliotino reikalo nebuvo…

Aš nesakysiu

Aš nesakysiu, kur skubu,
namo sugrįžęs po darbų.
Tegul spėlioja!

Tegul pažiūri į akis.
Gal akys ims ir pasakys:
- Gyventi gera!

Tegul paklausia jie širdies.
Gal būt, ji pakuždom pridės:
- Mylėti gera!

O jeigu rankų prisilies-
jos pasakys, neištylės:
- Ir dirbti gera!

Justinas Marcinkevičius
1953