Tu šalia. Toks jaunas ir mylimas.
Mėnuo pritaria šitai nakčiai.
Kalba laikas. O mudu tylime.
Tik sutrumpinam žvakės dagtį,
Tik žvaigždes lyg vaikus skaičiuojame
Ir į puokštę šešėlius rišame…
Pušys mūsų godas liūliuoja –
Gal dejonei, gal pabaigai ryžtamės..
Virs delnų pasauliai, galaktikos,
Po delnais – tik žolė sušalus…
Kaktą veržia tarytum ratlankis
Voro tinklo nukritęs galas…
Kažkodėl nesakai – mylimoji,
Ir todėl neskaidrėja rytas…
Tik lyg aidas nakty kartoji,
Kad žvaigždė į širdį įkrito,
Kad pūkuoti lapai paparčių
Glosto daug maloniau už delną…
Gęsta akys…Rytėja sparčiai…
Saulė kaktą bučiuoja švelniai…
Atsimerkiu – šalia bedugnė.
Rankos – akmenys, sielos – žaizdos.
Gęsta meilios jaunystės ugnys,
Pelenai ten, kur buvo žaizdras…
Tik viena žvaigždė pasiklydus,
(Vakar buvo jų begalybė)…
Žiū, apuokas pro šalį praskrido –
Dar viena viltis išsilydė…
DALIA TEIŠERSKYTĖ ( iš rinkinio “Slenkstis” )
