Rasa Martens

Aš nepavydžiu net karaliams
Visų jų įgeidžių paikų,
Narve įkalintiems paukšteliams,
Neikart nemačiusiems miškų.

Aš nepavydžiu žvėriui ploto
Ir jo savivalės laukuos,
Nei viso grobio, sumedžioto,
Nes sąžinė toliau miegos.

Net savo palaimingai širdžiai,
Kuri laimėjusi, deja,
Sustingsta tingulio paviršiuj,
Nelyg oazėj skurdžioje.

Ir liūdesy, ir ėmus švęsti
Mintis ateina ta pati:
Geriau mylėti ir prarasti
Nei niekad meilės nepatirt.

Alfredas Jennyson ( iš Wayne W. Dyer knygos “Amžių išmintis”)