Apie klientų elgesį dabar ir taupymo vajų būtų galima rašyti ištisas knygas, tačiau šiam pirmadieniui galbūt užteks ir kažkur interneto platybėse klajojančio anekdoto.
“…Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
– Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti
kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
– Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
– Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors…
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai…
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
– Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.
Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
– Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
– Ir kainą minusuokit.
– Minusuosiu, minusuosiu – pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
– Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
– Gerai, prašau, – perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki… Jis atidaro dėžutę, o ten – pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!
– Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!
Pardavėjas:
– Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi daugintis…”
